Joseph von Radowitz
| vok. Joseph von Radowitz | |
|---|---|
| |
| J. von Radowitz | |
| Gimė | 1797 m. vasario 6 d. Blankenburg |
| Mirė | 1853 m. gruodžio 25 d. (56 metai) Berlyne |
| Veikla | Prūsijos politinis veikėjas |
Joseph Maria von Radowitz (1797 m. vasario 6 d. Blankenburg – 1853 m. gruodžio 25 d. Berlyne) – Prūsijos karinis ir politinis veikėjas.
Biografija redaguoti
Gimė vengrų bajoro šeimoje. Jaunystėje tarnavo Napoleono I kariuomenę, dalyvavo Leipcigo mūšyje. Nuo 1823 m. tarnavo Prūsijos kariuomenėje, tapo būsimo karaliaus Frydricho Vilhelmo IV draugu. 1830 m. tapo artilerijos generalinio štabo viršininku. 1836 m. – Prūsijos karinis įgaliotinis Vokietijos konfederacijos parlamente. 1842 m. paskirtas pasiuntiniu Karlsrūjė, Darmštato ir Nassau kunigaikščių dvaruose. Siekė Vokietijos suvienijimo, vadovaujant Prūsijai. 1848 – 1849 m. Frankfurto nacionalinio susirinkimo kraštutinių dešiniųjų deputatų grupės vadovas. Nuo 1848 m. iki 1851 m. faktiškai vadovavo Prūsijos užsienio politikai. 1850 m. rudenį nesutarimus su Austrijos imperija ir Heseno-Kaselio valstybe ketino spręsti karu, tačiau buvo priverstas atsistatydinti. Parašė keletą politinių traktatų.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Joseph Maria von Radowitz (Jozefas Marija fon Radovicas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 762 psl.