Jevgenijus Primakovas
| Jevgenijus Primakovas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1929 m. spalio 29 d. Kijevas |
| Mirė | 2015 m. birželio 26 d. (85 metai) Maskva, Rusija |
| Palaidotas (-a) | 2015 m. birželio 29 d. Novodevičės kapinėse |
| Pilietybė | Rusijos Federacijos |
| Sutuoktinis (-ė) | Laura Charadzė (1930-1987), Irina Primakova |
| Vaikai | sūnus Aleksandras, duktė Nana |
| Veikla | tarybinis ir rusų mokslininkas, diplomatas, politikas |
| Pareigos | buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras ir Ministras pirmininkas |
| Alma mater | Maskvos orientalistikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Ordinas Už nuopelnus Tėvynei, Aleksandro Neviškio ordinas, Garbės ordinas, Tautų draugystės ordinas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas, Garbės ženklo ordinas, TSRS valstybinė premija | |
 Vikiteka |
Jevgenijus Primakovas |
Jevgenijus Primakovas (rus. Евге́ний Макси́мович Примако́в, 1929 m. spalio 29 d. Kijeve – 2015 m. birželio 26 d. Maskvoje[1]) – tarybinis ir rusų politinis bei valstybės veikėjas, diplomatas, mokslininkas orientalistas, Rusijos mokslų akademijos akademikas. Buvęs Rusijos Užsienio reikalų ministras ir Ministras pirmininkas.
Biografija redaguoti
Vaikystę praleido ir vidurinę mokyklą baigė Tbilisyje. 1953 m. baigė Maskvos orientalistikos instituto arabistikos skyrių, 1956 m. – Maskvos universiteto ekonomikos fakulteto aspirantūrą, dirbo TSRS radijo laidų užsieniui valdyboje. 1962 m. pradėjo dirbti „Pravdos“ laikraščio politikos apžvalgininku, nuo 1966 m. buvo korespondentu Artimuosiuose Rytuose.
1970 m. tapo įtakingo TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (PETS) direktoriaus pavaduotoju, nuo 1977 m. – MA Orientalistikos instituto direktoriumi. Nuo 1985 m. – PETS direktorius.
Buvo artimas M.Gorbačiovo bendražygis. 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Tarybos pirmininkas, 1990–1991 m. – TSRS Prezidentinės tarybos narys, TSRS Saugumo tarybos narys. 1991 m. Rugpjūčio pučo metu viešai pasisakė prieš GKČP.
1991 m. rugsėjo mėn. paskirtas TSRS Centrinės žvalgybos tarnybos vadovu, po TSRS žlugimo 1991 m. gruodžio 26 d. tapo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi.
1996 m. sausio mėn. paskirtas Rusijos užsienio reikalų ministru. 1998 m. rugsėjo mėn. – 1999 m. gegužės mėn. buvo Rusijos Federacijos ministru pirmininku.
1999 m. gruodžio mėn. išrinktas Rusijos Valstybės dūmos trečiojo šaukimo deputatu, juo buvo iki 2001 m. Vadovavo frakcijai „Tėvynė-Visa Rusija“. Kaip „Primakovo-Lužkovo bloko“ kandidatas ruošėsi kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, tačiau planus pakeitė po B.Jelcino atsistatydinimo V.Putinui pradėjus eiti Rusijos prezidento pareigas.
2001–2011 m. vadovavo Rusijos Prekybos ir pramonės rūmams.[2]
Papildoma informacija redaguoti
- J. Primakovas atliko tarpininko vaidmenį M. Gorbačiovui tariantis su A.Gromyka dėl palaikymo renkant naują TSKP CK Generalinį sekretorių po K.Černenkos mirties.[3]
- 1999 m. kovo 24 d. J.Primakovas skrido su oficialiu vizitu į JAV. Skrydžio metu virš Atlanto iš JAV viceprezidento A.Goro sužinojęs, kad priimtas NATO sprendimas pradėti karinius veiksmus buvusioje Jugoslavijoje, įsakė lėktuvo ekipažui apsisukti ir grįžo į Maskvą.[4]
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mirė vienas įtakingiausių Rusijos politikų Jevgenijus Primakovas (15min.lt inf.)
- ↑ [1] (Komersant.ru inf.)
- ↑ Как М.С.Горбачев стал генсеком Archyvuota kopija 2011-10-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [2] (gazeta.ru inf.)
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Sergejus Kirijenka |
Rusijos Federacijos Ministras pirmininkas 1998 – 1999 
|
Po to: Sergejus Stepašinas |
| Prieš tai: Andrejus Kozyrevas |
Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministras 1996 – 1998 
|
Po to: Igoris Ivanovas |
| Prieš tai: Institucija įsteigta |
Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius 1991 – 1996 
|
Po to: Viačeslavas Trubnikovas |