Vikipedija

Jerome David Salinger

Džeromas Deividas Selindžeris
angl. Jerome David Salinger
Dž. D. Selindžeris, 1950 m.
Gimė 1919 m. sausio 1 d.
Manhatanas, Niujorkas, Niujorkas
Mirė 2010 m. sausio 27 d. (91 metai)
Kornišas, Naujasis Hampšyras
Tautybė amerikietis
Veikla amerikiečių rašytojas, romano „Rugiuose prie bedugnės“ autorius
Vikiteka Jerome David Salinger

Džeromas Deividas Selindžeris (Jerome David Salinger; 1919 m. sausio 1 d. Manhatane, Niujorke – 2010 m. sausio 27 d. Korniše) – amerikiečių rašytojas, labiausiai žinomas kaip 1951 m. romano „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the Rye) autorius. Jo paskutinis originalus kūrinys buvo publikuotas 1965 m., o paskutinis iš jo imtas interviu buvo 1980 m.[1]

Biografija redaguoti

Ankstyvasis gyvenimas redaguoti

Motina Marie Jillich buvo vokiečių, škotų ir airių kilmės.[2][3][4] Jo tėvas Sol Salinger buvo lietuvių kilmės žydas,[5] dirbęs mėsos importuotoju. Kai jie susituokė, Salingerio motina pakeitė vardą į žydišką Miriam vardą.[6] Autorius nežinojo, kad jo motina nebuvo žydė. Jis turėjo vieną seserį Doris (g. 1911 m.). Jerome Salingeris lankė nemokamas valstybines mokyklas vakariniame Manhatane. Devintoje ir dešimtoje klasėje buvo perkeltas į privačią McBurney mokyklą.[4] Jis vaidino keliuose spektakliuose, kuriuose pasireiškė talentas dramai,[4] tačiau Jerome tėvas prieštaravo tam, kad sūnus siektų aktoriaus karjeros.[7] Deividas džiaugėsi, ištrūkęs iš savo rūpestingos motinos globos ir įstojęs į Slėnio Kalvės Karo akademiją Pensilvanijoje.

1936 m. pradėjo lankyti Niujorko universitetą. Dėstytojai pabrėžė jo ypatingus gabumus, tačiau Deividas greitai nutraukė studijas. Nutrūkus studijoms, jo tėvas primygtinai siūlė mokytis mėsos importo verslo ir nusiuntė sūnų dirbti į kompaniją Vienoje (Austrija). Deividas išvyko iš Austrijos likus mėnesiui iki 1938 m. kovo 12 d. Hitlerio organizuoto Austrijos anšliuso. Deividas tik vieną semestrą lankė Ursinus kolegiją Pensilvanijoje. 1939 m. D. Salingeris lankė Kolumbijos universiteto vakarinius kūrybinio rašymo kursus, kur jam dėstė Whit Burnett, seno istorijos žurnalo redaktorius. Anot W. Burnett, Salingeris nesimokė iki antrojo semestro galo, tačiau vėliau netikėtai parašė tris kūrinius.[8]

Antrasis pasaulinis karas redaguoti

1941 m. Salingeris pradėjo susitikinėti su Oona O’Neill, dramaturgo Eugene O’Neill dukterimi. Be to, Selingeris jai rašė labai ilgus ir romantiškus laiškus.[9] Jų santykiai pasibaigė, kai Oona pradėjo susitikinėti su Charlie Chaplin, su kuriuo ji vėliau susituokė.[10] 1941 m. pabaigoje Salingeris trumpai dirbo Karibų kruiziniame laive veiklos vadovu ir galbūt atlikėju.[11] Tais pačiais metais D. Salingeris pradėjo siųsti savo noveles „The New Yorker“. 1941 m. gruodį dienraštis sutiko išspausdinti „Mažąjį Medisono sukilimą“, istoriją apie nepatenkintą paauglį, vardu Holden Caulfield. Japonijai surengus išpuolį prieš JAV pajėgas Perl Harbore, kūrinys buvo pripažintas „nespausdinamu“, ir novelė iki pat 1946 metų nepasirodė žurnale.[12] 1942 m. pavasarį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Jungtinės Valstijos įsitraukė Antrąjį pasaulinį karą, D. Salingeris buvo paimtas į JAV kariuomenę, kur jis kovojo 12-ajame pėstininkų pulke.[11]

Per kampaniją iš Normandijos į Vokietiją Salingeris susitarė susitikti su rašytoju Ernest Hemingway, dirbusiu kariniu korespondentu Paryžiuje.[13] Deividas padarė įspūdį Hemingvėjui savo draugiškumu ir kuklumu.[14] Jie pradėjo susirašinėti. Vėliau Salingerį paskyrė į kontržvalgybos skyrių, kur jis panaudojo prancūzų ir vokiečių kalbos žinias, tardydamas karo belaisvius.[15] Jis buvo tarp pirmųjų kareivių, įžengusių į išlaisvintas koncentracijos stovyklas. Patirtis kare Deividą labai paveikė emociškai.

Kūryba redaguoti

1948 m. D. Salingeris publikavo kritikų pripažintą kūrinį „Puiki diena bananžuvėms gaudyti“. 1951 m. D. Salingeris išleido pirmąjį romaną „Rugiuose prie bedugnės“ ir sulaukė nepaprastai didelės sėkmės. Jo aprašomas paaugliško susvetimėjimo ir pagrindinio veikėjo Holdeno Caulfieldo nekaltybės praradimas padarė didelę įtaką ypač skaitytojams paaugliams. Romanas tapo populiariu; buvo parduota apie 250 000 egzempliorių per metus. Romane vaizduojamas jauno žmogaus intuityvus pažinimas, priešinamas suaugusiųjų pragmatizmui ir netikroms, miesčioniškoms vertybėms.

„Rugiuose prie bedugnės“ pasisekimas sužadino didžiulį visuomenės dėmesį, o rašytojas išgarsėjo pasaulyje. Tačiau dėl tariamo kūrinyje amerikietiškų vertybių paniekinimo ir esą vulgarios romano šnekamosios kalbos bei nusivylęs sensacijų beieškančia žiniasklaida ir leidybos veikėjais, D. Salingeris atsiskyrė nuo pasaulio ir vis rečiau publikavo naujus kūrinius.

Be „Rugiuose prie bedugnės“, parašyti dar trys novelių rinkiniai: „Nine Stories“ (1953 m.), „Franny and Zooey“ (1961 m.), „Carpenters and Seymour: An Introduction“ (1963 m.). Jo paskutinis publikuotas darbas novelė „Hapworth 16, 1924“ pasirodė 1965 m. Kūryboje akcentuojami jautrūs vienišo žmogaus išgyvenimai, dvasinis praregėjimas, užsisklendimas. Tokiu būdu kūrinių herojai protestuoja prieš atšiaurų išorės pasaulį.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ Marija Aušrinė Pavilionienė. Salinger Jerome David (Džeromas Deividas Selindžeris). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 692 psl.
  2. ↑ Skow, John (1961-09-15). „Sonny: An Introduction“. Time. Suarchyvuotas originalas 2013-08-01. Nuoroda tikrinta 2007-04-12.
  3. ↑ Slawenski, Kenneth (2011-02-10). „Excerpt – J. D. Salinger – By Kenneth Slawenski“. The New York Times (amerikiečių anglų). ISSN 0362-4331. Suarchyvuotas originalas 2015-04-03. Nuoroda tikrinta 2018-03-13.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 „J. D. Salinger“. LitFinder Contemporary Collection. Gale, 2007. Web. November 9, 2010.
  5. ↑ „The Genealogy of Richard L. Aronoff“. Aronoff.com. Suarchyvuotas originalas 2013-04-26. Nuoroda tikrinta 2014-02-04.
  6. ↑ „J.D. Salinger and the Holocaust“. Algemeiner.com. 2014-04-17. Nuoroda tikrinta 2014-08-13.
  7. ↑ Lutz 2002, p. 10
  8. ↑ Alexander 1999, pp. 55–58
  9. ↑ Scovell, Jane (1998). Oona Living in the Shadows: A Biography of Oona O'Neill Chaplin. New York: Warner. p. 87. ISBN 0-446-51730-5.
  10. ↑ Sheppard, R.Z (1988-03-23). „Trespassers Will Be Prosecuted: In Search of J.D. Salinger by Ian Hamilton“. Time. Suarchyvuotas originalas 2013-05-27. Nuoroda tikrinta 2007-04-14.
  11. ↑ 11,0 11,1 Lutz 2002, p. 18
  12. ↑ Yagoda, Ben (2000). About Town: The New Yorker and the World It Made. New York: Scribner. pp. 98, 233. ISBN 0-684-81605-9.
  13. ↑ Lamb, Robert Paul (1996). „Hemingway and the creation of twentieth-century dialogue – American author Ernest Hemingway“. Twentieth Century Literature. Suarchyvuotas originalas (reprint) 2012-07-09. Nuoroda tikrinta 2007-07-10.
  14. ↑ Baker, Carlos (1969). Ernest Hemingway: A Life Story. New York: Charles Scribner's Sons. pp. 420, 646. ISBN 0-02-001690-5.
  15. ↑ Margaret Salinger 2000, p. 55

Vikicitatos

 
Wikiquote logo

Šaltiniai redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jerome_David_Salinger&oldid=7199147"