Jeneveras (oland. Jenever) – kadagio kankorėžėliais gardintas stiprus alkoholinis gėrimas, tradicinis Nyderlanduose, Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje, iš kurio atsirado džinas.[1]

Hollandse Graanjenever

Kilmė redaguoti

Jeneveras olandiškai vadinamas junever, genievre, genever, jeniever, peket, o Anglijoje – ir Holland gin ('olandiškas džinas').
Manoma, kad jeneverą sukūrė olandų alchemikas Sylvius de Bouve (lot. Franciscus Sylvius), ir šį gėrimą XVI a. antroje pusėje pardavinėjo kaip vaistą.[2]. XVII a. jis išpopuliarėjo. Tradicinis jeneveras iki šiol labai populiarus Nyderlanduose ir Belgijoje. ES teisės aktai nurodo, kad tik jeneveras, pagamintas šiose dviejos valstybėse bei dviejose Prancūzijos provincijose bei dviejose Vokietijos žemėse gali būti vadinamas pavadinimu jenever.[3]

Jeneveras pradžioje buvo distiliuotas raugintas salyklinis gėrimas (oland. moutwijn), turėjęs apie 50 % stiprumo. Kadangi šis gėrimas dėl prastos distiliacijos technologijos buvo prasto skonio, dėdavo žolelių kad pagerėtų gardis.[2]. Buvo pasirinktos kadagio „uogos“ (sultingi kankorėžėliai, oland. Jeneverbes, pranc. genievre), nes garsėjo savo vaistinėmis savybėmis[2]. Kartu gėrimas gavo pavadinimą jenever, kuris anglų kalboje sutrumpėjo iki gin 'džinas (gėrimas)'.

Du jenevero tipai redaguoti

Jeneverai būna dviejų tipų – Oude 'senasis' ir Jonge 'jaunasis'. Į šiuos du tipus skirsto ne pagal išlaikymą, bet pagal naudojamą distiliavimo technologiją. Apie 1900 m. išmokta išdistiliuoti itin aukštos kokybės etanolį, beveik visiškai neutralaus skonio, nepriklausomai nuo naudotos žaliavos. Dėl pasaulinės tendencijos gaminti pigesnius gėrimus su lengvesniu, silpniau dominuojančiu skoniu buvo sukurti kupažiniai viskiai D. Britanijoje ir Jonge Jenever Nyderlanduose. Antrojo pasaulinio karo metais, dėl importuotų grūdų ir kartu salyklo stygiaus, imta populiarinti šį kupažinį jeneverą. Iš cukrinių runkelių melasos gautas etanolis pakeitė iki tol naudotą grūdų spiritą. Senoviškai gamintą jeneverą imta vadinti Oude, o naujoviškai gaminamą – Jonge. Naujoviškame jenevere naudojama daugiau grūdų, o ne salyklo, į jį gali būti įmaišyta etanolio, gauto rauginant cukraus tirpalus.
Dabar jeneveras, gaunamas distiliuojant grūdų ir salyklo raugalą, vadinamas Graanjenever. Jonge jeneveras galio turėti ne daugiau kaip 15 % etanolio ir ne daugiau 10 g/l cukraus rams. Oude jeneveras turi turėti ne mažiau kaip 15 % etanolio ir ne daugiau kaip 20 g/l cukraus.
Korenwijn ('grūdų vynas') yra gėrimas, labai panašus į XVIII a. stiliaus jeneverą. Jis dažnai kelerius metus brandinamas ažuolo statinėse. Jis turi 51 %-70 % etanolio ir iki 20 g/l cukraus.

Haseltas (Hasselt) Belgijoje ir Schidamas (Schiedam) bei Groningenas (Groningen) Nyderlanduose garsėja savo jeneverais.

Olandų kompanija Lucas Bols gamina ir Pietų Amerikoje pardavinėja oude genever, kuris ten žinomas kaip ginebra. Kitos gerai žinomos olandų jenevero daryklos Schiedame yra Melchers, Henkes ir Hasekamp.

Vartojimas redaguoti

Jonge jenever kartais pateikiamas šaltas iš butelio, laikyto šaldytuve. Aukštesnės kokybės oude jenever ir korenwijn paprastai nepatiekiami kambario temperatūros.
Jeneveras, geriamas kartu su lageru, kaip priemonė nuo pagirių vadinamas kopstoot 'smūgis galva'.

Nuorodos redaguoti

  1. Sinclair, George. „Jenever“. thinkingbartender.com. Suarchyvuotas originalas 2007-07-15. Nuoroda tikrinta 2009-06-12.
  2. 2,0 2,1 2,2 „Bols Distilleries“. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  3. „Distillery Cooymans“. Suarchyvuotas originalas 2009-09-14. Nuoroda tikrinta 2009-06-12.