Jeleniavo valsčius
Jeleniavo valsčius (lenk. gmina Jeleniewo) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Valsčiaus centras – Jeleniavas. Ribojasi su Prieraslio, Rūtelės, Suvalkų, Šipliškės ir Vižainio valsčiais bei Suvalkų miestu. Valsčius priklauso Jeleniavo Šv. Jėzaus širdies parapijai. Valsčiuje yra Kšemianuchos radijo ir televizijos bokštas.
| Jeleniavo valsčius lenk. Gmina Jeleniewo | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis |  Suvalkų apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Jeleniavas | ||||||
| Gyventojų | 3 045 | ||||||
| Plotas | 131,84 km² | ||||||
| Tankumas | 23 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2012032 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-404 | ||||||
| Tel. kodas | 87 | ||||||
| Tinklalapis | www.jeleniewo.i-gmina.pl/bip/index.xml | ||||||
Istorija redaguoti
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Valsčius atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje, priklausė Suvalkų apskričiai (Suvalkų gubernija).[1] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Paviršiaus struktūra redaguoti
Pagal 2005 m. duomenis valsčiaus plotas yra 131,84 km², iš kurių:[2]
- ariama žemė: 77 %
- miškai: 10 %
- vandens telkiniai: 13 %
Valsčius sudaro 10,08% Suvalkų apskrities.
Gyventojai redaguoti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[3]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 3045 | 100 % | 1466 | 48,14 % | 1579 | 51,86 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
23,10 | 11,12 | 11,98 | |||
Pagal 2005 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 2020,42 zlotai.[4]
Tautinė sudėtis redaguoti
Adminisracinis suskirstymas redaguoti
Bachanovas, Bialorogiai, Blaskovizna, Čajevščizna, Červonė Bagnas, Gulbiniškiai, Hultajevas, Ignatuvka, Jeleniavas, Kazimieruvka, Kžemianka, Lapūkavas, Leščevas, Malesovizna, Okronglė, Podvysokių Jelenevskiai, Prūdiškės, Richtinas, Rutka, Sidoriai, Sidorių Zapolnė, Sidoruvka, Suchodoliai, Sumavas, Šcibovas, Šešupka, Šiurpilis, Udrinas, Udziejekas, Vodzilkiai, Volovnia, Zažečės Jelenevskiai, Živa Voda.
Valsčiaus gamta redaguoti
Dalis valsčiaus teritorijos yra Suvalkų kraštovaizdžio parke. Valsčiuje teka Juodosios Ančios ir Šešupės upės. Valsčiuje yra Lapūkavo riedulių draustinis, Bachanovo riedulių draustinis ir Rutkos draustinis bei Jasionovo kalnas, Kšemianuchos kalnas, Kšemieniuchos kalnas, Kukmedžių kalnas, Pilies kalnas ir Šiurpilio piliakalnis.
Ežerai redaguoti
Valsčiuje yra šie ežerai:
- Didysis Šelmentas (3,56 km²);
- Eglinis (0,135 km²);
- Kopanė (0,125 km²);
- Šiurpilis (0,89 km²);
- Vodzilkiai (0,043 km²).
Nuorodos redaguoti
- Valsčiaus tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto..
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jeleniewo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 556 psl. (lenk.)
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)