Jazepas Medinis
Jazepas Medinis latv. Jāzeps Mediņš | |
---|---|
Gimė | 1877 m. vasario 13 d. Kaunas |
Mirė | 1947 m. birželio 12 d. (70 metų) Ryga |
Tėvai | Jūris Medinis |
Veikla | latvių kompozitorius, dirigentas |
Organizacijos | Latvijos konservatorija |
Pareigos | profesorius |
Jazepas Medinis (latv. Jāzeps Mediņš, 1877 m. vasario 13 d. Kaunas – 1947 m. birželio 12 d. Ryga) – latvių kompozitorius, dirigentas.
Biografija redaguoti
Tėvas Rusijos imperijos kariuomenės orkestro klarnetininkas Jūris Medinis. Broliai Janis Medinis, Jekabas Medinis. 1889–1896 m. studijavo Rygos Emilio Zygerto muzikos instituto smuiko, violončelės ir fortepijono klasėse; nuo 1896 m. jame dėstė. 1916–1922 m. Baku operos teatro dirigentas ir chormeisteris. Nuo 1945 m. Latvijos konservatorijos dėstytojas, nuo 1946 m. profesorius.
Kūryba redaguoti
Sukūrė operą „Vaidilutė“ (Vaidelote 1927 m.), 3 simfonijas (1922 m., 1937 m., 1941 m.), koncertą smuikui ir orkestrui (1911 m.), simfoninį prologą (1931 m.), lyrinę poemą (1931 m.), simfoninę uvertiūrą (1932 m.), kanconetę (1933 m.), orkestrines siuitas (1935 m., 1938 m., 1939 m.), simfoninę poemą „Latvių žemė“ (Latvju zeme 1935 m.), kantatą „Žydinti tėvynė“ (Ziedoša dzimtene 1940 m.), styginių kvartetą (1941 m.), latvišką kapričą smuikui ir fortepijonui (1946 m.), choro ir solo dainų, instrumentinių miniatiūrų.[1]
Literatūra redaguoti
- M. Zalīte. Jazeps Mediņš, Rīga 1951 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vaclovas Juodpusis'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 572 psl.