Japoninis svarainis

augalų rūšis
Chaenomeles japonica
Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica)
Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Pošeimis: Obeliniai
( Maloideae)
Gentis: Svarainis
( Chaenomeles)
Rūšis: Japoninis svarainis
( Chaenomeles japonica)

Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, svarainių (Chaenomeles) genties augalas, vaisinis ir dekoratyvinis krūmas.

Auginamas Lietuvoje, paplito kolektyviniuose soduose. Populiarios veislės: „Sargentii“ (žiedai stambūs, ryškiai raudoni), „Orange Beauty“ (žiedai oranžinės spalvos, pusiau pilnaviduriai) ir „Alpina“ (krūmelis nedidelis, nusvirusiomis šakomis).[1]

Giminingas cidonijai.

Apibūdinimas redaguoti

Kilęs iš Japonijos. Krūmas 70–100 cm aukščio, šakos dygliuotos. Lapai elipsiški, smulkiai dantyti, blizgantys, su stambiais prielapiais. Žiedai – iki 3 cm skersmens, raudoni arba oranžiniai, po 5–8 trumpose kekėse. Žydi dvimetės ir senesnės šakos gegužėsrugpjūčio mėnesiais, apie dvi savaites.

Vaisiai – 3–4 cm skersmens, gali būti įvairių formų (obuolio, kriaušės, citrinos) ir spalvų (žalsvi, geltoni, rausvai geltoni). Kvapnūs, rūgštaus skonio. Subrandinami rudenį, pradeda nokti rugsėjo mėnesį. Naudojami kulinarijoje, liaudies medicinoje.[2]

Sudėtis redaguoti

Vaisiuose yra apie 4 % angliavandenių, 4,4–5,7 % rūgščių, 10,3–15 mg pektininių medžiagų, 82,6–102,6 mg vitamino C, 0,9–1,2 mg karotino. Iš svarainių vaisių gaminami kompotai, uogienės, džemai, vaisvandeniai, likeriai, pyragų įdarai.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. „AUGALAI "JAPONAI" LIETUVOJE“. Medeinos tinklaraštis. 2015-04-19. Suarchyvuotas originalas 2015-05-08. Nuoroda tikrinta 2016-04-09.
  2. 2,0 2,1 Namų ūkio enciklopedija, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 536 psl.