Janušas I Senasis

Janušas I Senasis, Janušas I Varšuvietis (lenk. Janusz I Starszy, Janusz I Warszawski) (apie 1346 m. − 1429 m. gruodžio 8 d. Čerske) – Varšuvos kunigaikštystės kunigaikštis nuo 1373/1374 m. iki 1429 metų, 1381-1429 m. Čersko žemės, 1381-1429 m. Cechanuvo žemės, 1381-1429 m. Lomžos žemės ir 1391-1429 m. Palenkės kunigaikštis.

Janušas I Senasis
Varšuvos kunigaikštystės, Čersko, Cechanuvo, Lomžos ir Palenkės žemių kunigaikštis
Piastų
Gimė 1346 m.
Mirė 1429 m. gruodžio 8 d. (~83 metai)
Čerskas
Palaidotas (-a) Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika
Tėvas Semovitas III Mazovietis
Motina Eufemia Opawska
Sutuoktinis (-ė) Ona Danutė
Vaikai Janušas Jaunesnysis
Boleslavas Janušovičius
Konradas Janušovičius
Varšuvos kunigaikštystės kunigaikštis
Valdė 1373 m. - 1429 m. (~56 metai)
Pirmtakas Semovitas III Mazovietis
Įpėdinis Boleslavas IV Varšuvietis
Čersko žemės kunigaikštis
Valdė 1381 m. - 1429 m. (~48 metai)
Pirmtakas Semovitas III Mazovietis
Įpėdinis Boleslavas IV Varšuvietis
Cechanuvo žemės kunigaikštis
Valdė 1381 m. - 1429 m. (~48 metai)
Pirmtakas Semovitas III Mazovietis
Įpėdinis Boleslavas IV Varšuvietis
Lomžos žemės kunigaikštis
Valdė 1381 m. - 1429 m. (~48 metai)
Pirmtakas Lomžos žemė
Įpėdinis Boleslavas IV Varšuvietis
Palenkės kunigaikštis
Valdė 1391 m. - 1429 m. (~38 metai)
Pirmtakas LDK
Įpėdinis LDK

Istorija redaguoti

 
Mazovija 1381-1426 m.:
  Zemovito IV žemės
  Janušo I Senojo žemės

1373/1374 m. Janušas tapo Varšuvos kunigaikštystės kunigaikščiu. 1381 m. po tėvo Semovito III Mazoviečio mirties tapo Čersko, Cechanuvo ir Lomžos žemių kunigaikščiu. Nuo 1386 m. tapo Lenkijos karalystės vasalu.

Kai 1382 m. birželio 12 d. Jogaila atsiėmė iš Kęstučio Vilnių, o po poros mėnesių užėmė ir Trakų pilį, Kęstučio padėtis tapo kritiška. Janušas, į kurį Kęstutis buvo kreipęsis pagalbos, ne tik nepadėjo, bet, pasinaudodamas Lietuvoje kilusia sumaištimi, užėmė LDK pasienio sritis – Drohičiną ir Mielniką. Tuo pačiu smarkiai apnaikino Suražą, Bielską, Kamenecą, priartėjo prie Bresto, tačiau nedrįso jo pulti ir grįžo į Mazoviją.

Nerasdamas kitos išeities, 1382 m. pabaigoje Vytautas kreipėsi pagalbos į kunigaikštį. Janušas priėmė iš Krėvos pilies pabėgusį svainį, tačiau Palenkės jam grąžinti nesutiko. Pasižadėjo duoti mažą miestuką ir tai su sąlyga, kad jis pasikrikštytų. Vytautas nesutiko su tokiomis sąlygomis ir kreipėsi pagalbos į Kryžiuočių ordiną. 1410 m. nepaisant senyvo amžiaus kunigaikštis dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Šeima redaguoti

Tarp 1371-1379 m. vedė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio dukrą Oną Danutę, su kuria susilaukė trijų sūnų Janušo, Boleslavo ir Konrado. Iki jo mirties, žuvus visiems sūnums, visas žemes paliko savo vaikaičiui, sūnaus Boleslavo sūnui Boleslavui IV Varšuviečiui. Janušas buvo palaidotas Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedroje bazilikoje.

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Małgorzata Wilska, Książę Janusz Starszy, Zamek Królewski w Warszawie, Warszawa 1986, ISBN 8370220002, 9788370220006