Janas Sniadeckis
| Janas Jonas Sniadeckis lenk. Jan Chrzciciel Władysław Śniadecki | |
|---|---|
| |
| Jonas Rustemas. Jonas Sniadeckis | |
| Gimė | 1756 m. rugpjūčio 28 d. Žninas, Kujavijos Pamario vaivadija |
| Mirė | 1830 m. lapkričio 21 d. (74 metai) Jašiūnai |
| Palaidotas (-a) | Jašiūnai |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 1807—1815 m. - rektorius. |
 Vikiteka |
Janas Sniadeckis |
| Parašas | |
| |
Jonas Sniadeckis (lenk. Jan Chrzciciel Władysław Śniadecki, 1756 m. rugpjūčio 28 d. Žninas, Kujavijos Pamario vaivadija – 1830 m. lapkričio 21 d. Jašiūnai) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 1807–1815 m. – rektorius.
Biografija redaguoti
Žnino miestelio aludario ir burmistro sūnus, brolis Andrius Sniadeckis. Mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje, tobulinosi Getingene, Leidene, Utrechte. Paryžiaus universitete matematiką studijavo pas Laplasą ir Delamberą.
Dalyvavo Edukacinės komisijos veikloje. Nuo 1781 m.- matematikos ir astronomijos profesorius Krokuvoje. Paskaitas skaitė ne lotyniškai, o lenkiškai, kas tuo metu buvo neįprasta. Propagavo Nikolajaus Koperniko mokymą. 1782 m. inicijavo astronominės observatorijos statybą Krokuvoje. Dėl lėšų stokos idėja realizuota tik 1792 m. 1784 m. kartu su kolegomis sėkmingai eksperimentavo su oro balionu, kuris pakilo į 4700 m aukštį ir ore išsilaikė apie pusvalandį.
Vilniuje redaguoti
1806–1825 m. Vilniaus universiteto profesorius, 1807–1815 m. rektorius; astronominės observatorijos direktorius. 1811 m. išrinktas Peterburgo mokslų akademijos nariu-korespondentu. Napoleonui užėmus Lietuvos teritoriją, įėjo į prancūzų konroliuojamos Laikinosios vyriausybinės komisijos sudėtį. Ši komisija atliko civilinės administracijos funkcijas Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijose ir Baltstogės apskrityje.
Lietuvių literatūroje prasidėjus romantizmo laikotarpiui, pasisakė už klasicizmą, orientaciją į klasikinę senovės graikų ir romėnų literatūrą. Tai padėjo susiformuoti naujai literatūros srovei ir Adomui Mickevičiui.
Atsistatydinęs apsigyveno Jašiūnuose, savo svainio Michailo Balinskio dvare. Čia mirė ir palaidotas.[1]
Pasiekimai redaguoti
Lietuvių matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę SI. Sistemiškai stebėjo mažąsias planetas, Saulės ir Mėnulio užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. 1802 m., nepriklausomai nuo H. Olberso atrado Paladžio asteroidą. Rašė matematikos, filosofijos klausimais, literatūros kritikos straipsnius.
Išleido 34 metų Vilniaus krašto meteorologinių stebėjimų apibendrinimą.[2]
Janas Sniadeckis – didis Švietimo epochos lietuvių mokslininkas, žymiausias XVIII a. – XIX a. lietuvių astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, asteroidas (Sniadeckia), keltas, mokyklos, gatvės, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.
Bibliografija redaguoti
- Rachunku algebraicznego teoria przystosowana do geometrii linii krzywych, 1783
- O Koperniku (1802)
- Geografia, czyli opisanie matematyczne i fizyczne ziemi, 1804
- O rachunku losów, 1817
- Trygonometria kulista analitycznie wyłożona, 1817; šis vadovėlis buvo išverstas į vokiečių kalbą ir buvo laikomas geriausiu šios srities vadovėliu Europoje
- O pismach klasycznych i romantycznych, 1819
- Filozofia umysłu ludzkiego, 1821
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Jašiūnų dvaro istorija“. Jašiūnų dvaras. Suarchyvuotas originalas 2015-02-10. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.