Jana
| Jana | |
|---|---|
 Laivyba Janos upe
| |
| Ilgis | 872 km |
| Baseino plotas | 238 000 km² |
| Vidutinis debitas | 1000 m³/s |
| Ištakos | Verchojansko kalnagūbris |
| Žiotys | Rytų Sibiro jūra |
| Šalys |  Rusija (Jakutija)
|
Jana (rus. Яна, jak. Дьааҥы) – upė Rusijoje, šiaurės Jakutijoje. Susidaro susiliejus Dulgalacho ir Sartango upėms, ištekančioms iš Verchojanos kalnagūbrio. Upėms susiliejus teka plačiu slėniu. Kertant Kularo kalnagūbrį slėnis susipaudžia, o vaga tampa slenkstėta. Toliau teka pelkėta Janos-Indigirkos žemuma. Įteka į Laptevų jūros Janos įlanką; sudaro deltą (plotas 5200 km²).
Svarbiausi intakai: Adyčia, Oldžo, Abyrabytas (dešinieji); Bytantajus, Baky (kairieji).
Baseine apie 40 tūkst. ežerų. Mityba remiasi lietaus ir sniego tirpsmo vandeniu. Gegužės–rugpjūčio mėnesiais nunešama 90 % metinio vandens kiekio. Vidutinis debitas ties Verchojansku – 150 m³/s, ties žiotimis – 1000 m³/s. Laikosi užšalusi spalio–gegužės (žemupyje – iki birželio) mėnesiais.[1] Laivuojama. Žvejyba. Svarbiausios prieplaukos – Verchojanskas, Batagajus, Ust Kujga, Ust Janskas, Nižnejanskas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.