Jan

	Yan 燕 ; Jan
	Džou dinastijos karalystė
	Simbolis
	Location of
Sostinė	Liulihe; Dzičengas (Pekinas); Siadu
Valdymo forma	monarchija
	Karalius
(?)	Šaogun Ši
254–222 m. pr. m. e.	Janvang Si
Era	Senovė
- Įkūrimas	XI amžius pr. m. e. m.
- Nukariauja Čin	222 m. pr. m. e. m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Jan (reikšmės).

Jan (kin.: 燕 yān, senasis tarimas ien) – istorinė valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 222 m. pr. m. e. Istorinės Kinijos šiaurės rytuose.

Didžiausio išsiplėtimo laiku Jan valstybė užėmė visą Jou provinciją, viena iš devynių tradicinių kinų pasaulio provincijų. Tuo metu ji užėmė dabartinį Pekiną, Tiandziną, Hebei provinciją ir Liaoning provincijos vakarinę dalį.

Istorija redaguoti

Bronzinis indas iš Liulihe vietovės

Jan karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Seniausias jos paminėjimas yra Ritualų knygoje, kurioje pasakojama jog 11-aisiais Džou dinastijos karaliaus Uvango metais (1045 m. pr. m. e.), jis nugalėjo priešišką Šangų dinastiją ir paskirstė žemės valdas skirtingoms giminėms. Ten minimos ir Dzi bei Jan valstybės.

Ankstyviausioji valstybės sostinė buvo Liulihe vietovėje dab. Pekino pietvakarinėje dalyje (Fangšanas). Apie 690 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta į Linji (kin. 临易, pinyin: Linyi) gerokai toliau vakaruose (Žongčengo apskritis Hebėjaus provincijoje). Liulihe nunyko, tačiau jos vietovėje randama daug artefaktų, liudijančių apie Jan klestėjimą. Jie saugomi vietos muziejuje.

Jan augdama VII a. pr. m. e. nukariavo savo kaimynę Dzi ir prisijungė ją. Taip ilgainiui Jan gavo kontrolę visoje didelėje lygumų teritorijoje. Po kiek laiko Jan sostinė buvo iškelta į senąją Dzi sostinę Dzičengą, kuri buvo tituluojama „Aukštutine sostine“ (kin. 上都, pinyin: Shangdū). Dar vėliau buvo pastatytos dar dvi sostinės: „Vidurinioji sostinė“ (kin. 中都, pinyin: Zhongdū), buvusi dab. Liangsiango kaimelyje Fangšano rajone, ir „Žemutinė sostinė“ Siadu (kin. 下都, pinyin: Xiàdū), buvusi dab. I apskrityje Hebėjuje. Pastaroji IV a. pr. m. e. turėjo daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, ir laikoma didžiausiu to meto miestu pasaulyje.

Jan tapo viena iš septynių didžiųjų valstybių, konkuravusių dėl hegemonijos Kinijoje. Per istoriją Jan ypač daug kovojo su savo svarbiausiomis kaimynėmis Či ir Džao. Tuo pačiu ji kovojo su tautomis šiaurėje ir rytuose, – donghu, iš kurių 300 m. pr. m. e. perėmė kontrolę Liaodongo pusiasalyje. Šiauriniai Jan kaimynai šanžongai nuolat kėlė grėsmę, ir todėl Jan pradėjo kurti galingus įtvirtinimus, kurie tapo Didžiosios kinų sienos pradžia.

314 m. pr. m. e., kaimyninė Či, pasinaudodama Jan įpėdinystės krize, įsiveržė į šalį ir beveik ją okupavo, tačiau šalyje kilus maištui Či armija buvo išvaryta. Vėlesnis Jan valdovas Džaovangas, susivienijęs su Džao, Čin, Han ir Vei, įsiveržė į Či ir užėmė daugumą jos teritorijos. Tačiau po šio valdovo mirties Či atkūrė nepriklausomybę.

227 m. pr. m. e. Čin užėmus kaimyninę Džao, Jan karalius siuntė žudiką į Čin sostinę, kad užmuštų jos karalių (būsimąjį Kinijos imperatorių Čin Ši Huangą). Šis pasikėsinimas nepavyko, ir 222 m. pr. m. e. Jan buvo užkariauta, prijungta prie Čin karalystės.

Palikimas redaguoti

Jan pavadinimas buvo nekartą panaudotas vėliau istorijoje šiame regione susikūrus nepriklausomoms karalystėms. Pvz., 337 m. teritorijoje šianbai (mužongų klanas) atgaivino Jan pavadinimą, įkurdami šioje teritorijoje visą eilę valstybių, pavadintų „Jan“, – (Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan). Šį pavadinimą X a. dar kartą atgaivino kraštą kontroliavęs karo vadas Liu Rengong, kuris titulavosi Jan karaliumi.

Valdovai redaguoti

Žinoma, kad Jan valdė 44 valdovai, bet kai kurių vardai nėra žinomi. Visi valdovai turėjo tą pačią pavardę – Dzi (kin. 姬, pinyin: Ji). Ankstyvieji jų turėjo titulą „Jan grafas“ (kin. 燕侯, pinyin: Yanhou), nuo VII a. pr. m. e. pabaigos jie titulavosi kunigaikščiais (kin. 公, pinyin: gong), o nuo IV a. pr. m. e. – karaliais (kin. 王, pinyin: wang).

	Vardas	Užrašymas	Valdė metų	Valdymo metai (pr. m. e.)	Giminystės ryšiai
	Šaogong Ši (Dzi Ši)	召公奭 (姬奭)	78
1	Ke, Jan grafas (Dzi Ke)	燕侯克 (姬克)			Ji Ši vyriausias sūnus
2	Dži, Jan grafas (Dzi Dži)	燕侯旨 (姬旨)			Dzi Ke brolis
3	U, Jan grafas (Dzi Vu)	燕侯舞 (姬舞)			Dzi Dži sūnus
4	Sian, Jan grafas (Dzi Sian)	燕侯憲 (姬憲)			Dzi Vu sūnus
5	He, Jan grafas (Dzi He)	燕侯和 (姬和)			Dzi Sian sūnus
Tolimesnių keturių valdovų vardai nežinomi
10	Huihou	惠侯	38	864–827
11	Sihou (Dzi Džuang)	釐侯 (姬莊)	36	826–791	Hui-hou sūnus
12	Cinhou	頃侯	24	760–767	Si-hou sūnus
13	Aihou	哀侯	2	766–765	Cin-hou sūnus
14	Dženhou	鄭侯	36	764–729	Ai-hou sūnus
15	Muhou	穆侯	18	728–711	Džen-hou sūnus
16	Siuanghou	宣侯	13	710–698	Mu-hou sūnus
17	Huanhou	桓侯	7	697–691
18	Džuanghou	莊公	33	690–658
19	Sianggongas	襄公	40	657–618
20	Huangongas	桓公	16	617–602
21	Siuangongas	宣公	15	601–587
22	Džaogongas	昭公	13	586–574
23	Ugongas	武公	19	573–555
24	Vengongas	文公	6	554–549
25	Igongas	懿公	4	548–545
26	Huigongas	惠公	9	544–536
27	Daogongas	悼公	7	535–529
28	Gonggongas	共公	5	528–524
29	Pinggongas	平公	18	523–505
30	Ciangongas	簡公	12	504–493
31	Siaogongas	孝公	38	492–455 ar 464–450
32	Čengongas	成公	16	454–439 ar 449–434
33	Mingongas ar Minggongas	閔公 ar 湣公	24	438–415 ar 433–403
34	Diangongas ar Sigongas	簡公 ar 釐公	42	414–373 ar 402–373
35	Huangongas	桓公	11	372–362
36	Vengongas	文公	29	361–333
37	Ivangas	易王	12	332–321	Ven-gong sūnus
38	Kuai, Jan karalius (Dzi Kuai)	燕王哙 (姬哙)	9	320–312	I-vang sūnus
	Zi Zhi	子之	4	317–314	ministras
39	Džaovangas (Dzi Ping)	昭王 (姬平)	33	311–279	Kuai sūnus
40	Huivangas	惠王	8	278–271	Džao-vang sūnus
41	Učenvangas	武成王	14	271–258
42	Siaovangas	孝王	3	257–255	Učen-vang sūnus
43	Si, Jan karalius (Dzi Si)	燕王喜 (姬喜)	33	254–222	Siao-vang sūnus