Jamchadas (angl. Yamkhad arba Jamhad), kitaip Halabo karalystėsenovės Sirijos karalystė, viena didžiausių amoritų valstybių, egzistavusi XVIIIXV a. pr. m. e.

Halab
Jamchadas
1810 m. pr. m. e. – 1525 m. pr. m. e.
Location of Jamchadas
Location of Jamchadas
Sostinė Halabas
Kalbos amoritų kalba, huritų kalba
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1810 m. pr. m. e. m.
 - Žlugimas 1525 m. pr. m. e. m.

Raida redaguoti

XIX a. pr. m. e. pabaigoje Jamchado karalystę įkūrė viena iš Sirijos amoritų genčių[1]. Jamchado karalystės centru buvo Halabas (Alepas) ir Alalachas, išsidėstę tarp Amiko ežero ir Eufrato vingio. Jamchado karalystės pirmieji valdovai yra nežinomi.

XVIII a. pr. m. e. pradžioje Jamchado karalystės karalius buvo Sumuepuhas. Karalystė klestėjimo laikotarpiu jos teritorija tęsėsi nuo šiaurinės Sirijos ir Tauro kalnų iki vidurio Eufrato vingio ir Karchemišo, bei Katnos karalystės pietuose. Bet XVIII a. pr. m. e. viduryje Jamchado karalystę pradėjo puldinėti hetitai ir karalystė suskilo į miestus–valstybes. Hetitų karalius Labarnas II (Hatušilis I) užėmė Alalahą ir Jamchadas prarado priėjimą prie Viduržemio jūros.

XVII a. pr. m. e. pabaigoje Muršilis I užėmė ir Halabą, o vietos karalių padarė savo vasalu. Bet senosios hetitų karalystės klestėjimas regione silpo ir Jamchado priešais tapo huritai.

XVI a. pr. m. e. pabaigoje Halabo karalius Idrimis turėjo bėgti iš miesto ir pripažinti Mitanijos karaliaus Paršataro valdžią. Dar didesnę priklausomybę nuo Mitanijos karaliaus Šauštataro patyrė Idrimio sūnus Nikmelis II. Nikmelio II sūnus Ilimilimas II yra paskutinis žinomas Jamchado karalystės karalius. Manoma, kad po jo ši karalystė baigė savo egzistavimą.

Po Mitanijos ir hetitų viešpatavimo, XII a. pr. m. e. Jamhado vietoje susikūrė siro-hetitų valstybė Bit Agusi su sostine Arpade.

Taip pat skaitykite redaguoti

Išnašos redaguoti

Nuorodos redaguoti