Jamantaka
Jamantaka (skr. यमान्तक = IAST: Yamāntaka – 'pribaigęs Jamą'), Jambri ('Jamos priešas') – vienas pagrindinių idamų budistinėje Vadžrajanos sistemoje. Pirmą kartą Jamantaka minimas III a. „Gūhjasamadža“ tantroje, „Mandžušri mūla kalpoje“ jis siejamas su bodhisatva Mandžušri, kuriuo piktuoju aspektu yra laikomas vėlesnėje mitologijoje (kaip ir Mandžušri, Jamantaka emanuojasi iš dhjani budos Akšobhjos).
„Sadhanamaloje“ užsimenama apie skirtingus Jamantakos tipus: Raktajamari ('raudonasis Jamaris'), Krišnajamari ('juodasis Jamaris'), kuris stoja keturiais skirtingais pavidalais – dvirankis, keturrankis ir šešiarankis. Pats žymiausias Jamantakos pavidalas yra Vadžrabhairava (skr. वज्रभैरव = IAST: Vajrabhairava – 'grėsmingoji vadžra', tibet. རྡོ་རྗེ་འཇིགས་བྱེད = rdo rje 'jigs byed), kuris pirmą kartą minimas „Mandžušri mūla kalpoje“. Pilnas Vadžrabhairavos apibūdinimas pateikiamas VIII a. „Vadžrabhairava tantroje“: jis tamsiai mėlynos spalvos, turi devynias galvas, kurių viena – jaučio, 34 rankas ir 16 kojų. Paprastai Jamantaka pasirodo drauge su savo pradžnia Vadžravetali.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Мифы народов мира. Ямантака , Л. Мялль – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.