Jakub Bart-Ćišinski

sorbų rašytojas, poetas, dramaturgas, vertėjas, katalikų kunigas
Jakub Bart-Ćišinski
Gimė 1856 m. rugpjūčio 20 d.
Panšvicas-Kukau, Saksonija, Vokiečių konfederacija
Mirė 1909 m. spalio 16 d. (53 metai)
Panšvicas-Kukau, Saksonija, Vokietijos imperija
Veikla rašytojas, poetas, vertėjas, redaktorius, katalikų kunigas

Jakubas Bartas-Čišinskis (tikras vardas ir pavardė – Jakubas Bartas, a. sorb. Jakub Bart-Ćišinski 1856 m. rugpjūčio 20 d. Panšvicas-Kukau, Vokiečių konfederacija1909 m. spalio 16 d. Panšvicas-Kukau, Vokietijos imperija) – sorbų rašytojas, poetas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius, katalikų kunigas. Vienas iš sorbų realizmo pradininkų.[1]

Jakubo Barto-Čišinskio biustas Panšvice-Kukau, Saksonijoje, Vokietijoje.

Biografija redaguoti

Poemoje „Jaunikis“ (1876 m., publikuota 1926 m.), eilėraščiuose (rinkiniai „Sonetų knyga“, 1884 m., „Formos“, 1888 m.), į kuriuos įtraukta liaudies poezijos vaizdinių, įtvirtino realistinę sorbų literatūros kryptį. Be to, jis yra daugybės sonetų, baladžių ir lyrinių eilėraščių autorius.

Romane „Patriotas ir renegatas“ (1878–1879) iškėlė tautinę patriotinę problematiką. J. Barto-Čišinskio kūryboje apdainuojamas tėvynės grožis, kūryba pripildyta patriotinių jausmų.

J. Bartas-Čišinskis padėjo sorbų dramos ir teatro pagrindus (tragedija „Tvirtovėje“, 1880 m.).

Literatūrinis slapyvardis – Čišinskis.

Į aukštutinių sorbų kalbą vertė čekų, italų, lenkų ir vokiečių literatūros kūrinius.[1]

Pagrindiniai veikalai redaguoti

  • Moje serbske wuznaće
  • Narodowc a wotrodźenc (1879)
  • Na hrodźišću (1880)
  • Slubowanje ze zadźěwkami (1881)
  • Słowjanam (1884)
  • Kniha sonetow (1884)
  • Formy (1888)

Įamžinimas redaguoti

  • Jo vardu pavadinta mokykla Panšvice–Kukau, joje mokoma aukštutinių sorbų kalbos.
  • Jo vardu pavadinta literatūros premija, kuri anksčiau buvo valstybinė VDR premija, o šiuo metu ją teikia Sorbų tautos fondas.

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Dietrich Scholze (2014-10-10). „Jakub Bart-Ćišinski (Jacob Barth)“. Sächsische Biografie. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.

Literatūra redaguoti

  • Гугнин А. А. Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, Российская академия наук, Институт славяноведения и балканистики, научный центр славяно-германских отношений. — М., 1997. — С. 106, 113—114, 116—117, 122—125, 128—129, 131, 133, 138—141, 144, 162—164, 176, 193. — ISBN 5-7576-0063-2.

Nuorodos redaguoti