Jakovas Ginzburgas
Jakovas Ginzburgas (1900 m. rugsėjo 10 d. Žemutinis Naugardas – 1963 m. gruodžio 20 d. Vilnius) – Lietuvos pianistas, pedagogas.
Biografija redaguoti
Brolis Grigorijus Ginzburgas. Baigęs Maskvos konservatorijos A. Goldenveizerio klasę ir aspirantūrą 1930–1945 m. joje dėstė. Nuo 1945 m. gyveno Vilniuje. 1945–1949 m. Vilniaus konservatorijos dėstytojas, 1946–1949 m. Specialiojo fortepijono katedros vedėjas, Teorijos ir kompozicijos fakulteto dekanas, nuo 1949 m. – Lietuvos konservatorijos dėstytojas. Nuo 1946 m. profesorius.
Kūryba redaguoti
Koncertavo kaip solistas ir su broliu Grigorijumi. Repertuarą sudarė kūriniai, kuriuose parašė Liudvigas van Bethovenas, Johanas Bramsas, Frederikas Šopenas, Edvardas Grygas, Ferencas Listas, Sergejus Rachmaninovas ir kt. Pirmasis skambino kai kuriuos Čiurlionio preliudus, redagavo lietuvių kompozitorių (Vytautas Barkauskas, Vitolis Baumilas, Algimantas Bražinskas, Jurgis Gaižauskas, Leonas Povilaitis) kūrinius fortepijonui. 1947 m. su S. Vainiūnu pirmą kartą atliko jo rapsodiją dviem fortepijonams ir orkestrui.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Ona Juozapaitienė. Jakovas Ginzburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 689 psl.