Jahuaras Huakakas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jahuaras Huakakas (isp. Yáhuar Huácac, keč. Yawar Waqaq, 'verkiantis krauju') – inkų karalystės valdovas (sapa inka), valdęs tarp 1380 ir 1400 m.
Imperatoriaus Inka Rokos ir pagrindinės žmonos Mamai Mikai sūnus. Vaikystėje vadintas Tito Kusi Hualpa. Mamai Mikai buvo ualjakanų kilmės ir pradžioje buvo pažadėta ajarmakų valdovui, tačiau vėliau atiduota Inkai Rokai. Tas sukėlė karą tarp genčių. Ualjakanai pagrobė Tito Kusi Hualpą ir perdavė ajamarakams kaip išpirką už Mamai Mikai. Pasak legendos, kai ajarmakai susiruošė paaukoti vaiką, šis pradėjęs verkti krauju. Toks reiškinys nustebino ajarmakus ir jie vietoje inko paaukojo alpakas. Po metų inkams pavyko išvaduoti vaiką.
Mirus tėvui, jo įpėdinis, pagal įvykį, išgelbėjusį jo gyvybę, pasivadino Jahuaru Huakaku. Savo valdymo metu bandė suvienyti imperiją, apjungti daugiau naujų žemių, tačiau patyrė didelį aplinkinių genčių pasipriešinimą. Kuomet Jahuaras Huakakas organizavo vieną iš užkariavimo žygių, čankų gentis išsilaisvino iš vergijos ir apsupo Kuską. Jie užpuolė ir karališkuosius rūmus, tačiau Jahuaras Huakakas spėjo pabėgti į Intikančos šventyklą. Visgi čankai įsiveržė į šventyklą, nužudė imperatorių ir daugumą karališkosios giminės narių. Pasak legendos, inkų valstybę nuo žlugimo išgelbėjusi tik didelė audra, kurią čankai palaikė blogu ženklu. Naujuoju valdovu tapo Jahuaro Huakako sūnus Virakoča, kuris tęsė kovą su čankais.