JAV socialdemokratų partija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

JAV socialdemokratų partija (angl. Social Democrats USA; SDUSA) – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinė organizacija, nevaidinanti žymesnio vaidmens šalies politiniame gyvenime.

Įkurta 1897–1898 m. (vadovas J. V. Debsas). 1901 m. susijungė su Socialistų darbininkų partija – Ročesterio opozicija (vadovai M. Hilkvitas ir M. Heisas) ir pasivadino JAV socialistų partija (SP) (iki 1973 m. 1 d., po to JAV socialdemokratai). 1912 m. turėjo 118 000 narių. Jos kandidatas prezidento rinkimuose J. Debsas gavo 923 000 balsų – 6,8 %. 1912 m. SP atmetė revoliucinius kovos metodus, todėl 1913 m. iš partijos pasitraukė V. Heivudo vadovaujami kairieji. 1914 m. turėjo 93500 narių.

1915 m. prie jos prisijungė Amerikos lietuvių socialistų sąjunga. 1916 m. SP priklausė 70 288 nariai, iš jų 39 732 anglakalbiai, 4000 vokiečių, 3000 žydų, 2151 lietuviai, 2000 serbų, 1500 latvių, 1200 lenkų, 1100 čekų, 1050 vengrų, 1000 italų, 775 slovakai. Vėliau įsijungė apie 1000 ukrainiečių.

1919 m. įvyko dar vienas SDUSA skilimas, iš partijos pasitraukę kairieji įkūrė dvi komunistų partijas. 1936 m. nuo SP atsiskyrė Socialdemokratų federacija. 1951–1956 m. abi partijos priklausė SI . Nuo 1957 m. Socialistų Internacionalui priklausė tik SP. 1972–1973 m. abi partijos vėl susijungė, tačiau netrukus iš jos išėjo M. Harringtono vadovaujami kairieji, įkūrę JAV demokratinių socialistų organizacinį komitetą, kuris 1978 m. gavo SI konsultacinio nario statusą, O 1982 m. susijungęs su Naujuoju amerikiečių judėjimu į Demokratinių socialistų respublikos liaudies partiją, tapo tikruoju SI nariu ir pasivadino Amerikos demokratiniais socialistais (DSA, Demokratic Socialists of America). 1978 m. JAV DSA turėjo 18000 narių, SDUSA – 7000 narių.

1989 m. atsistatydinus D. Harringtonui, kuris buvo vienas iš SI ideologų, SDUSA lyderiu tapo S. Robertsas, nuo 1998 m. Ch Zelmanovičius, 2003 m. – Briusas Mileris.

1987 m. mirus B. Rastinui, DSA lyderiu tapo D. Slaimanas, 1999 m. – Džoelis Fridmanas, 2003 m. – Frankas Llevelinas.