Itakė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Itakė (gr. Ιθάκη) – viena iš Jonijos salų priešais vakarinę Graikijos pakrantę, Kefalonijos prefektūroje. Plotas 96 km². Aukščiausias taškas – Niritos (809 m). Pagrindinė gyvenvietė ir svarbiausias uostas – Vatis. Didelė dalis salos sugriauta per 1953 m. žemės drebėjimą.
3084 gyventojai. Dėl savo istorinės reikšmės labai lankoma turistų.
Istorija redaguoti
Itakė apgyvendinta nuo II tūkst. pr. m. e. Tai buvo Kefalonijos sostinė Mikėnų laikotarpiu. Romėnai užėmė Itakę II a. pr. m. e., o vėliau ji priklausė Bizantijai. Normanai valdė Itakę XII ir XIII a., o po trumpos turkų okupacijos sala atiteko Venecijos respublikai.
1797 m. pagal Kapo Formijo sutartį Itakė atiteko prancūzams. Ji buvo išvaduota bendrų rusų-turkų pajėgų 1798 m. ir tapo Septynių salų respublikos dalimi. 1807 m. Prancūzija vėl užėmė Itakę, o ją išvadavo Didžioji Britanija 1809 m. Pagal Paryžiaus sutartį 1815 m. Itakė tapo viena iš Jonijos salų jungtinių valstijų ir draugišku britų protektoratu. 1864 m. Londono sutartimi Jonijos salos, tarp jų Itakė, buvo atiduotos anglams palankiam naujam Graikijos karaliui Jurgiui I.
Mitologija redaguoti
Įžymūs Itakės gyventojai redaguoti
- Odysseas Androutsos (1788–1825), graikų nepriklausomybės karo herojus
- Andreas Lekatsas, verslininkas
- Anthony JJ Lucas (1862–1946), graikų-australų verslininkas
- Marino Lucas (1869–1931), graikų-australų verslininkas
- Ioannis Metaxas (1871–1941), generolas ir Graikijos diktatorius
- Dionysios Rodotheatos, kompozitorius
