Ispanijos Gvinėja

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ispanijos Gvinėja – Ispanijos kolonija Afrikoje, dabartinės Pusiaujo Gvinėjos teritorijoje, egzistavusi 19261968 m.

Territorios Españoles del Golfo de Guinea
Ispanijos Gvinėja
nebėra
1926 – 1968
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Ispanijos Gvinėja
Location of Ispanijos Gvinėja
Sostinė Santa Izabelė
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1926 m.
 - Nepriklausomybė 1968 m. rugpjūčio 11 d.
Valiuta Peseta

Istorija redaguoti

Ispanija jau 1778 m. buvo pareiškusi savo teises į Kongo džiunglių regiono pakrantes (nuo Nigerio upės šiaurėje iki Ogovės upės pietuose) ir kai kurias salas (pirmiausia Bioką). Teisę jie įsigijo iš portugalų, kurie mainais gavo kai kurias teritorijas Amerikoje (El Pardo sutartis). Nepaisant to, dėl netinkamų gyvenimui sąlygų, vietos tautų pasipriešinimo ir migacijų, iki XIX a. vidurio ispanai regiono nekontroliavo.

XIX a. pirmoje pusėje regione siekė įsigalėti britai, kurie pavertė teritoriją kovos su vergų prekyba avanpostu. 1843 m. ispanai atgavo savo teises į regioną, tačiau turėjo jį dalintis su Vokietija (iš jų teritorijų susiformavo Kamerūnas) ir Prancūzija (iš jų teritorijų susiformavo Gabonas). Konkurencijos su šiomis valstybėmis metu 1900 m. galutinai suformuotos Ispanijos valdomos teritorijos, kurias sudarė Bioko sala, Anobonas ir Rio Munis.

1926 m. visos šios teritorijos administraciškai sujungtos į vieną koloniją – Ispanijos Gvinėją. Joje valdžia priklausė baltiesiems ispanams. Taip pat gyventojus gausiai papildė ispanizuoti mulatai iš Kubos, atvykę XIX a.

1949 m. Ispanijos Gvinėjos plotas buvo 26 659 km², kuriame buvo 170 000 gyventojų. Sostinė buvo Santa Izabelė su 9000 gyventojų.

1968 m. kolonijai buvo suteikta nepriklausomybė. Valstybė tapo žinoma kaip Pusiaujo Gvinėja.