Ispaniškoji partija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ispaniškoji partija | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ėjimai | 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rb5 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ECO | C60-C99 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Sukurta | 1490, Getingeno rankraštis | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pavadinimo kilmė | Ispanas Ruy Lopez de Segura | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Motininis debiutas | Atvira partija | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Ispaniškoji partija (arba Ruy Lopez anglakalbėse šalyse) – šachmatų debiutas. Pirmieji ėjimai:
1. e4 e5
2. Žf3 Žc6
3. Rb5
Vienas populiariausių debiutų. Galima tokia daugybė variantų, kad šachmatų debiutų enciklopedijoje visi kodai nuo C60 iki C99 skirti vien tik jiems.
Istorija redaguoti
Ispaniškoji partija anglakalbėse šalyse vadinama ispanų XVI a. kunigo Ruji Lopeso vardu. Jis šio ir kitų debiutų studijas aprašė 150 psl. knygoje „Libro del Ajedrez“ (1561 m.). (ši knyga turėjo ir kai kurių ezoterinių arba netgi nesąžiningų patarimų[reikalingas šaltinis], pvz., rekomenduojama padėti lentą taip, kad saulė šviestų į varžovo akis). Nors ir vadinamas Riuji Lopeso vardu, tačiau šis debiutas buvo žinomas dar anksčiau – aptinkamas 1490 m. rašytame Getingeno rankraštyje.
Ispaniškoji partija nebuvo populiari, kol XIX a. viduryje Karlas Janišas, rusų teoretikas, iš naujo neatrado jos galimybių.
Debiutas vis dar plačiai naudojamas, beveik visi žaidėjai jį yra naudoję tam tikru momentu (dviguba karaliaus pėstininkų pradžia labai paplitusi meistrų žaidime) ir daugelis šį debiutą žaidžia tiek baltais, tiek juodais.
Pagrindai redaguoti
Įprasta, kad baltieji trečiu ėjimu atakuoja žirgą, kuris gina e5 pėstininką nuo f3 esančio juodųjų žirgo. Reikėtų pažymėti, kad baltųjų grėsmė laimėti juodųjų e eilės pėstininką su 4. Rxc6 dc 5. Žxe5 yra iliuzinė – juodieji gali atsakyti 5…Vd4, grasinant iškart 2 figūroms (šakutė): žirgui ir e4 pėstininkui ir laimint figūrą su gera pozicija. 3.Rb5 tebėra geras ėjimas: išvystoma figūra, pasirengiama rokiruotei, ir sukeliama potenciali grėsmė (surišimas) juodųjų karaliui. Tačiau kadangi trečias baltųjų ėjimas nereiškia neišvengiamos grėsmės, juodieji gali atsakyti daugybe būdų, iš kurių populiariausias 3…a6.
Tęsiniai redaguoti
Populiariausia gynyba nuo ispaniškosios partijos – 3…a6 (Morfio gynyba). Tai – labiausiai ištyrinėtas ispaniškosios partijos variantas. Yra ir kiti variantai, iš jų rimtai ištyrinėti šie:
- 3…g6 (Smyslovo gynyba arba Barneso gynyba)
- 3…Žge7 (Kozijo gynyba)
- 3…Žd4 (Berdo gynyba)
- 3…d6 (Šteinico gynyba)
- 3…f5!? (Šlymano gynyba arba Janišo gambitas)
- 3…Žf6 (Berlyno gynyba)
- 3…Rc5 (Klasikinė gynyba)