Islandinė kerpena

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Islandinė kerpena (Cetraria islandica) – kežinių (Parmeliaceae) šeimos, kerpenų (Cetraria) genties grybas.

Daugiametė, iki 10 cm aukščio kerpė. Gniužulas sudarytas iš šakotų, netaisyklingų plokščių, blakstienotais kraštais skiaučių. Viršutinė jų pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmėmis, kurios skiaučių pakraščiuose susilieja. Plačiųjų skiaučių galuose susidaro lęšiuko formos rudi apoteciai (vaisiakūniai), kuriuose formuojasi aukšliai; juose išsivysto sporos.

Auga sausuose pušynuose. Paplitusi pietryčių Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojamas gniužulas, kuris renkamas vasarą. Toje pačioje vietoje galima rinkti ne dažniau kaip kas 5-6 metus, paliekant žemesnius kaip 5 cm aukščio gniužulus.

Gniužule yra 60-70 % polisacharidų, 3-5 % antibiotinių medžiagų – kerpių rūgščių (protolichesterino, paralichesterino, protocetraro, fumaroprotocetraro, cetraro, usnino), 0,5-3 % baltymų, 1-2 % riebalų, iki 1 % vaško, iki 3,6 % dervų, 6,8 % pigmentų, 0,05 % eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (vario, geležies, kobalto, mangano, jodo), vitaminų (folio rūgšties, ciankobalamino, karotino).

Iš gniužulo su uogų sultimis gaminami kisieliai, drebučiai, marmeladas, o jo nuoviras vartojamas kosmetikoje. Drėgnos kerpenos tinka elnių pašarui.