Intarpas
Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas. Kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, lietuvių kalboje intarpas būna nosinis: krito – krinta, smuko – smunka, tiko – tinka, tapo – tampa. Intarpas gali pereiti ir į žodžių darinius[1].
Intarpai dažni austronezinėse kalbose, khmerų, arabų kalbose. Pavyzdžiui, khmerų leun – greitas, lbeun – greitis.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Intarpas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 56