Indeksinis fondas
Indeksinis fondas – investicinis fondas, kurio vieneto vertės pokyčiai atitinka konkretaus indekso vertės kitimą.[1] Šio fondo valdytojo tikslas yra mažiausiomis išlaidomis siekti „sekamo“ indekso pajamingumo. Vienas iš paprasčiausių būdų – investuoti investicinio fondo turtą į bendrovių vertybinius popierius tokiomis pat proporcijomis kaip ir indekse. Paprastai indeksinio fondo valdymo mokestis yra mažesnis už aktyviai valdomo investicinio fondo mokestį. Pajamingumas atitinka akcijų, žaliavų ar skolos vertybinių popierių indekso pajamingumą, t. y. indeksinio fondo pajamingumas atitinka vidutinį konkrečios investicinės priemonės rinkos pajamingumą. Pajamos gaunamos iš kapitalo prieaugio. Didžiausią įtaką turi rinkos rizika, nes indeksinių fondų pajamingumas priklauso nuo bendrų rinkoje esančių svyravimų. Žymiausias iš indeksų fondų, – „Vanguard 500 Index Fund“, – veikia pagal indeksą S&P 500.[2]
Istorija redaguoti
1967 m. gegužės 24 d. Richard Allen Beach įsteigė įmonę „Qualidex, Fund, Inc.“. 1970 m. spalį įmonė buvo paskelbta kaip fondas, veikiantis pagal indeksą Dow Jones 30 (DJI 30). Atitinkama registracija buvo gauta 1972 m. liepos 31 d. Tai buvo pirmas istorijoje indeksų fondas.[3]
Pranašumai redaguoti
Pranašumai, palyginti su kitomis investicijų rūšimis:
- Mažos valdymo išlaidos. Teigiama, kad, įvertinus sumokamus komisinius, indeksiniai fondai yra vienas pigiausių investavimo būdų. Tipinės rinkliavos svyruoja nuo 0,1% didelėms JAV įmonėms iki 0,7% besiplečiančioms rinkoms. Vidutiniškai aktyviai valdomas tarpusavio fondas renka valdymo mokestį, kurio dydis – 1,15%.[4]
- Investuojama į diversifikuotą investicijų portfelį, taigi rizika yra sumažinta, palyginti su investicija į vienos bendrovės akcijas.
- Dauguma investuotojų nepranoksta S&P 500 indekso rezultatų.[5]
Trūkumai redaguoti
Trūkumai, palyginti su kitomis investicijų rūšimis:
- Netinka, norintiems gauti didesnį nei vidutinį rinkos pajamingumą.
- Pagrindiniu indeksų fondų trūkumų yra aklas automatinis rinkos sekimas, dėl ko galų gale investuotojas yra itin pažeidžiamas rinkos burbulų.
- Jei indekso skaičiavimo taisyklės yra nustatytos neteisingai, yra galimas indekso augimas, net nepriklausomai nuo to, kad įmonės, įeinančios į indeksą, visumoje mažėja. Šiuo atveju žmonės, investavę į indeksą, gali netekti lėšų. Vidutiniškai visuose indeksų fonduose klaida indekso skaičiavimuose sudaro 38 bazinius punktus.[6]
- Dėl padidintos indeksų fondo paklausos įtraukiama į populiarų indeksą įmonė gali patirti paklausos šoką, o šalinama iš tokio indekso įmonė gali patirti pasiūlos šoką, ir tai keičia kainą.
Išnašos redaguoti
- ↑ „What Is an Index Fund?“. investopedia.com. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 29 d.
- ↑ „Vanguard 500 Index Fund Admiral Shares (VFIAX)“. investor.vanguard.com. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 29 d.
- ↑ „Brokers for Trading Indices Guide“. comparebrokers.co. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 29 d.
- ↑ „Introduction to Fees“. ifa.com. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 29 d.
- ↑ „Stock Pickers Have Tough Time in 2014“. wsj.com. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 29 d.
- ↑ „Tracking Errors of Exchange Traded Funds and Index Funds“. digitalcommons.sacredheart.edu. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 29 d.
Šaltiniai redaguoti
- Karolina Kriščiukaitytė (ištrauka iš Lietuvos vartotojų instituto ir LR vertybinių popierių komisijos leidinio „Finansinių paslaugų vadovas“, Vilnius, 2009)