Imtis (angl. sample) – tai iš generalinės aibės (pvz., populiacijos) tyrimui atrinktų asmenų, organizmų, ėminių grupė.[1] Pagrindinis imties parametras – imties tūris (imties elementų skaičius).[2] Imtis yra sudaroma pagal tam tikrus principus, siekiant kad ją tiriant būtų galima norimai tiksliai apibūdinti generalinę aibę (tiriamą populiaciją):

  • remiantis atranka, imtis gali būti:
  • remiantis populiacija (generaline aibe), imtis gali būti:
    • reprezentatyvioji,
    • nereprezentatyvioji.

Neatsitiktinė imtis redaguoti

Neatsitiktinė imtis (angl. non - random sample) – tai tokia imtis, į kurią patekti tam tikriems populiacijos individams (generalinės aibės objektams) tikimybė lygi nuliui arba yra daug mažesnė nei kitų (išlikusiojo klaida). Būdingi neatsitiktinių imčių pavyzdžiai gali būti tokie: 1) imtis sudaryta iš telefonų abonentų knygos (į imtį nepateks gyventojai, kurie neturi telefono); 2) gatvėje sutikti žmonės (į imtį mažai pateks darbingo amžiaus žmonių); 3) tyrimo savanoriai. Neatsitiktinės imtys dažniausiai yra nereprezentatyvios ir turi atrankos paklaidą, todėl jų tyrimo rezultatai netinka visai populiacijai (generalinei aibei).

Nereprezentatyvioji imtis redaguoti

Nereprezentatyvioji imtis (angl. non - representative sample) – tai tokia imtis, kurios individų ar objektų pagrindinių požymių dažnumas skiriasi nuo populiacijos. Šios imties tyrimo išvadų negalima taikyti visai populiacijai ar generalinei aibei, todėl yra patartina rinktis reprezentatyvios imties sudarymo būdus.

Reprezentatyvioji imtis redaguoti

Reprezentatyvioji imtis (angl. representative sample) – tai tokia imtis, kurios individų (objektų) pagrindinių požymių skirstymas atitinka populiaciją (generalinę aibę). Pagrindiniai požymiai dažniausiai būna lytis ir amžius bei kiti tyrimui svarbūs požymiai. Hipotezė apie imties reprezentatyvumą tikrinama statistikos metodais. Reprezentatyviosios imties tyrimo išvadas galima taikyti visai populiacijai.

Šaltiniai redaguoti

  1. Kruopis J. Matematinė statistika Oficialus matmatikos vadovėlis. Vilnius: Mokslas, 1977. – 364 p.
  2. Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 229 p. ISBN 9986-705-90-8