Ilja Prigožinas
rus. Илья́ Рома́нович Приго́жин
Gimė 1917 m. sausio 25 d.
Maskva, Rusija
Mirė 2003 m. gegužės 28 d. (86 metai)
Briuselis, Belgija
Tautybė belgas
Sritis Chemija, fizika
Organizacijos Briuselio laisvasis universitetas
Tarptautinis Solvėjaus institutas
Teksaso universitetas Ostine
Alma mater Briuselio laisvasis universitetas
Žinomas (-a) už Disipatyvios struktūros
Žymūs apdovanojimai

Ilja Prigožinas (rus. Илья́ Рома́нович Приго́жин, Ilya Romanovich Prigozhin) (1917 m. sausio 25 d. – 2003 m. gegužės 28 d.) – belgų fizikinės chemijos mokslininkas ir Nobelio chemijos premijos laureatas, pagerbtas dėl savo disipatyviųjų struktūrų, sudėtingų sistemų ir negrįžtamumo tyrimų darbų.

Tyrimai redaguoti

Prigožinas labiausiai žinomas dėl disipatyviųjų struktūrų apibrėžimo sukūrimo ir jų vaidmens termodinaminėse sistemose, kurios yra toli nuo termodinaminės pusiausvyros. Šis atradimas jam pelnė Nobelio prizą chemijos srityje 1977 m. Apibendrinant Ilja Prigožinas atrado, kad energijos importas ir sklaida (disipacija) cheminėse sistemose gali apversti maksimalios entropijos taisyklę, kurią aiškiai apibrėžia antrasis termodinamikos dėsnis.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Macklem, P. T. (3 April 2008). „Emergent phenomena and the secrets of life“. Journal of Applied Physiology. 104 (6): 1844–1846. doi:10.1152/japplphysiol.00942.2007.