Ignas Gaška
| Ignas Gaška | |
|---|---|
| Gimė |  1891 m. spalio 2 d.Diržiai, Šiaulių apskritis |
| Mirė | 1973 m. balandžio 6 d. (81 metai) Vilnius
|
| Veikla | komunistinis veikėjas |
| Partija | 1918 m. LKP / SSKP |
Ignas Gaška (1891 m. spalio 2 d. Diržiuose, Šiaulių apskritis – 1973 m. balandžio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos komunistinis veikėjas.
Biografija redaguoti
1909–1912 m. mokėsi privačiai Mintaujoje, baigė gimnazijos 4 klases. 1915–1918 m. mokytojavo Biržų, Šiaulių apskričių pradžios mokyklose. 1918–1940 m. spalio mėn. priklausė LKP, vėliau SSKP narys. 1919 m. vadovavo ginkluotam komunistų būriui, kovojusiam prieš kuriamą Lietuvos valdžią. Stojo į Raudonąją armiją, jos politinis darbuotojas, su ja pasitraukė iš Lietuvos.
1920 m. balandžio mėn. atsiųstas į Lietuvą nelegalią komunistinę veiklą plėtojo Kaune, Šiauliuose. Kuopininkas. 1923–1927 m. ir 1930–1933 m. už antivalstybinę veiklą kalintas. 1926–1927 m. vadovavo LKP Mažeikių, Panevėžio organizacijoms. 1928–1930 m. studijavo Maskvos partinėje mokykloje. Kurį laiką buvo LKP CK, CK sekretoriato ir politinio biuro narys. Periodinių leidinių 1921–1922 m. „Darbininkų atstovas“, 1930 m. „Tiesa“ redaktorius. 1935–1936 m. užsienio darbininkų leidyklos Maskvoje lietuvių sekcijos vedėjas.
Sovietams okupavus Lietuvą 1941 m. kovo-birželio mėn. Kaune, 1942 m. liepos – 1944 m. lapkričio mėn. Maskvoje – LSSR valstybinės leidyklos direktorius. 1944–1949 m. LSSR Leidyklų ir poligrafijos pramonės valdybos prie LSSR MT viršininkas. 1949–1959 m. LSSR užsienio reikalų ministras. 1949–1960 m. LKP CK narys. 1947–1963 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.[1][2]
Bibliografija redaguoti
- Kovų augintiniai. – Vilnius: Vaga, 1965. – 201 p.
- Raštai: atsiminimai. – Vilnius: Mintis, 1981. – 288 p.
Įvertinimas redaguoti
- 1965 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Romas Šarmaitis. Ignas Gaška. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 582
- ↑ Ignas Gaška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 449 psl.