Idumėja (Latvija)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Idumėja (latv. Idumeja, Idums) – senovės baltų bei finų žemė, buvusi dabartinės Latvijos šiaurėje, aplink Straupės gyvenvietę, Braslos baseine. Tai buvo tarpinė žemė, kurioje mišriai gyveno latgaliai bei lyviai. Jos pavadinimas greičiausiai kilo iš lyvių idā[1] 'šiaurės rytai' + mō, tarm. mā[2] 'žemė'.
Idumėja pradžioje aprašyta Henriko Latvio kronikoje. Šios vietos tautinė sudėtis ilgą laiką išliko marga – dar 1413 m. Žilberas de Lanua rašė, kad kelyje iš Rygos į Narvą per Siguldą ir Cėsis galima sutikti 4 tautų žmones – lyvius, latgalius, žiemgalius ir estus.
1206 m. Idumėja buvo prijungta prie Rygos vyskupystės. 1212 m. žemę buvo užkariavęs Naugardo kunigaikštis Vladimiras Mstislavičius.