Homo floresiensis – galima rūšis, priklausanti Homo genčiai, kuri išsiskiria mažu kūnu bei mažomis smegenimis ir išlikimu iki palyginti nesenų laikų. Homo floresiensis egzistavimas šiuo metu yra karštų mokslinių diskusijų tema. Dalis mokslininkų teigia, kad rasti kaulai priklausė išsigimusiems ar tam tikrų ligų paveiktiems individams, kiti ginčijasi, kad tai yra nauja rūšis.

Homo floresiensis kaukolė

Radiniai redaguoti

Buvo rasta nedaug šiai tariamai rūšiai priklausančių kaulų, visi Floreso saloje, iš kurios kilo ir rūšies pavadinimas. Iš viso buvo rasti devynių individų kaulai ir visi jie yra miniatiūriniai. Manoma, kad Homo floresiensis vidutiniškai buvo apie 1 metro ūgio ir svėrė apie 25 kilogramus. Svarbiausias radinys yra kaukolė LB1.[1][2]

Oloje taip pat buvo gausu gan sudėtingų akmeninių įrankių, kurie, manoma, tiktų 1 metro ūgio žmonėms. Taip pat yra ženklų, kad jie naudojo ugnį maistui kepti ir gal net kalbėjo. Bet, pagal dabartinį supratimą, būtybės su tokiomis mažomis smegenimis negalėjo būti pakankamai protingos, kad galėtų gaminti tokius įrankius ir tuo labiau mokėti kalbėti. Rastos kaukolės savininko smegenys buvo apie 380 cm³ dydžio, o modernaus žmogaus smegenų dydis svyruoja nuo 1 310 iki 1 475 cm³. Iš kitos pusės, Homo floresiensis smegenų dalis, kuri siejama su savimone, yra maždaug tokio pat dydžio kaip ir modernių žmonių.

Manoma, kad Homo floresiensis rūšis išnyko daugiausia prieš 12 000 metų. Iki šių atradimų manyta, kad ilgiausiai išgyvenusi ne šiuolaikinių žmonių rūšis buvo neandartaliečiai, kurie išnyko maždaug prieš 24 000 metų. Spėjama, kad Homo floresiensis išnykimą lėmė ugnikalnio išsiveržimas.

Šaltiniai redaguoti

  1. Brown, P.; et al. (27 October 2004). „A new small-bodied hominin from the Late Pleistocene of Flores, Indonesia“ (PDF). Nature. 431 (7012): 1055–1061. Bibcode:2004Natur.431.1055B. doi:10.1038/nature02999. PMID 15514638. S2CID 26441.
  2. Morwood, M. J.; et al. (13 October 2005). „Further evidence for small-bodied hominins from the Late Pleistocene of Flores, Indonesia“. Nature. 437 (7061): 1012–1017. Bibcode:2005Natur.437.1012M. doi:10.1038/nature04022. PMID 16229067. S2CID 4302539.