Histaminas
Histaminas – biologiškai aktyvi medžiaga, mediatorius, veikiantis imuniniame atsake. Sintetinamas iš aminorūgšties histidino. Esti putliųjų ląstelių granulėse.[1] Taip pat jį sintetina bazofilai, trombocitai ir histaminerginiai neuronai.[2]
| Histaminas | |
|---|---|
 | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| 4-(2-aminoetil)-1,3-diazolas | |
| CAS numeris | [56-92-8] |
| Cheminė formulė | C5H9N3 |
| Molinė masė | 111.06 g/mol |
| SMILES | NCCc1c[nH]cn1 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 249-252 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Funkcijos redaguoti
Histaminas reguliuoja daug fiziologinių funkcijų: ląstelių dalijimąsi ir diferenciaciją, hemopoezę, embrioninį vystymąsi, regeneraciją ir žaizdų gijimą. Nervų sistemoje jis turi įtakos pažinimui ir atminčiai, miego ciklo reguliacijai, energijos ir endokrininei homeostazei.[3]
Iš daugybės savo funkcijų, pvz., sujaudinimo valdymo ir pabudimo, histaminas gali sukelti ir nepageidaujamų efektų: lygiųjų raumenų susitraukimus, taip pat esant aktyvuotoms alerginėms reakcijoms jis prisideda ir prie astmos, kvėpavimo takų suvaržymo.[4]
Išnašos redaguoti
- ↑ Albertas Vitkus, Kęstutis Baltrušaitis, Angelija Valančiūtė, Aleksandras Vitkus, Janina Žukienė (2003). Žmogaus Histologija. Kaunas, KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla. ISBN 9955-479-82-5.
{{cite book}}: Trūkstamas|author1=(pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Maintz L, Novak N. Histamine and histamine intolerance. Am J Clin Nutr. 2007 May;85(5):1185-96. Review. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17490952
- ↑ Jutel M, Akdis M, Akdis CA. Histamine, histamine receptors and their role in immune pathology. Clin Exp Allergy. 2009 Dec;39(12):1786-800. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20085595
- ↑ Bryan Kolb; Ian Q. Whishaw. An Introduction to Brain and Behavior. Worth Publishers, 2012, 152 p. ISBN 978-1-4292-4228-8.
.svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie biochemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |