Hiparchas (astronomas)
| Hiparchas (astronomas) | |
|---|---|
| Gimė | 190 m. pr. m. e. İznik,  Turkija
|
| Mirė | 125 m. pr. m. e. (~65 metai) Rodas,  Graikija
|
| Veikla | Astronomas, matematikas |
 Vikiteka |
Hiparchas (astronomas) |
Hiparchas (gr. Ἵππαρχος; g. 190 m. pr. m. e. Nikėjoje – m. 125 m. pr. m. e.) – senovės graikų astronomas ir matematikas.[1]
Hiparchas laikomas astronomijos pradininku. Labai aktyviai stebėjo šviesulius. Jis įvedė geografines koordinates – platumą ir ilgumą. Pasinaudodamas 129 metų pr. m. e. įvykusio saulės užtemimo duomenimis, nustatė tikslų atstumą nuo Žemės iki Mėnulio ir atstumą nuo Žemės iki Saulės.
Jis yra laikomas trigonometrijos kūrėju. Gali būti, kad jis yra pirmasis sukūręs saulės užtemimų prognozavimo metodą.
Hiparchas sudarė 850 žvaigždžių koordinačių katalogą. Jas suskirstė į 6 ryškių klases. Ryškiausias žvaigždes jis pavadino pirmojo ryškio žvaigždėmis, silpniausias – šeštojo. Atrastas žvaigždes suskirstė į 28 žvaigždynus. Vėliau, analizuodamas savo matavimų rezultatus su savo pirmtakų patirtimi, aptiko Žemės ašies precesiją bei nustatė jos dydį.
Biografija redaguoti
Apie Hiparcho gyvenimą ir darbus daugiausiai žinoma iš Ptolemėjaus veikalo „Almagestas“, II m. e. a. Kitų senovės ne astronomijos autorių šaltiniai dažnai neteisingai pateikė arba neteisingai suprato jo darbus.[2] Hiparchas gimė Nikėjoje (İznik, Bitinijoje, šiuolaikinės Turkijos teritorijoje). Tai buvo kultūros centras, kuriame jis įgijo pagrindinį išsilavinimą ir dar, tikriausiai būdamas jaunas, persikėlė į Rodą, kur vėliau atliko daugumą astronominių stebėjimų.[3]
Ptolemėjus Hiparchui priskiria stebėjimus nuo 147 iki 127 m. pr. m. e., tačiau galima priskirti ir senesnius stebėjimus, pradedant nuo 162 m. pr. m. e.[3] Jo gimimo datą (apie 190 m. pr. m. e.) apskaičiavo prancūzų matematikas ir astronomas Žanas Baptistas Delambras remdamasis Hiparcho darbu. Panašiai remiantis jo paskutinių stebėjimų analize, daroma prielaida, kad Hiparchas turėjo gyventi po 127 m. pr. m. e. Iš jo darbų taip pat yra žinoma, kad jis gavo informacijos iš Aleksandrijos ir Babilonijos, tačiau nežinoma, ar jis buvo ten nuvykęs ir kada.
II ir III a. jo garbei Bitinijoje buvo pagamintos monetos su jo vardu ir pavaizduotas gaublys.[4]
Manoma, kad mirė Rodo saloje, kur praleido didžią dalį savo brandaus gyvenimo. Ptolemėjus jam priskiria Rodo stebėjimus laikotarpyje tarp 141 ir 127 m. pr. m. e.
Geometrija, trigonometrija ir kitos matematinės technikos redaguoti
Hiparchas buvo pripažintas pirmuoju matematiku, turėjusiu trigonometrinę lentelę, kurios jam prireikė skaičiuojant Mėnulio ir Saulės orbitų ekscentriškumą. Jis surašė stygos funkcijos reikšmes, kurioje stygos ilgis buvo nurodytas kaip kampo funkcija.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Hiparchas (Hipparchos). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 570 psl.
- ↑ Otto Neugebauer (1975). A history of ancient mathematical astronomy, 3 voll. 1. Berlino-Heidelberg-New York: Springer-Verlag. p. 274.
- ↑ 3,0 3,1 (Geus & p. 152).
- ↑ „Ancient coinage of Bithynia“. snible.org. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
Literatūra redaguoti
- Klaus Geus; Serena Bianchetti, Michele Cataudella, Hans-Joachim Gehrke (2015). „Progress in the Sciences: Astronomy and Hipparchus“. Brill's Companion to Ancient Geography (anglų). Leida: Brill.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
|
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |