Hidroponika
Hidroponika – augalų auginimas vandenyje, praturtintame mineralinėmis medžiagomis, nenaudojant dirvožemio.[1] Kaip pagrindas augalų šaknims hidroponikoje naudojamas žvyras, degto molio granulės (keramzitas), kempinės, akmens vata, šiaudai ar kitokios medžiagos.
Hidroponinės sistemos būna tiek atviros, kuriose mineralinis tirpalas nuolat cirkuliuoja, tiek ir uždaros, kur naudojamas laistymas ir drenažas. Sudėtingesnės hidroponinės sistemos įrengiamos šiltnamiuose su kontroliuojama temperatūra, apšvietimu.[2]
Hidroponika yra žinoma nuo XVII a., tačiau išsamesni šios srities tyrimai pradėti atlikinėti XX a. pradžioje. Komerciniais tikslais metodas taikomas nuo XX a. antros pusės, ypač paplitęs auginant daržoves ir gėles.
Privalumai ir trūkumai redaguoti
Privalumai:[3]
- augalai gali būti auginami ten, kur nėra derlingos dirvos arba ji užteršta kenksmingomis medžiagomis;
- nebūtinas žemės įdirbimas, sumažėja darbo sąnaudos;
- tinkamai paruošus mineralinių medžiagų tirpalą, galima gauti maksimalų augalų derlių;
- optimaliai panaudojamos mineralinės medžiagos, jos nėra išplaunamos į vandens telkinius, kas dažnai nutinka tręšiant dirbamus laukus;
- sukūrus uždarą sistemą, sumažinama augalų ligų, atsirandančių iš užkrėsto dirvožemio, rizika.
Trūkumai:[4]
- didelė pradinių investicijų kaina;
- reikalingos tikslios žinos apie augalų mineralinių medžiagų poreikius;
- greitas ligų plitimas vandeniu;
- reikalinga nuolatinė hidroponinės sistemos priežiūra.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dictionary of Agriculture. A&C Black, 2010, p. 129
- ↑ Successful Hydroponics: 21st Century Technology for Commercial and Home Applications. Xlibris Corporation, 2010, p. 35
- ↑ J. Benton Jones, Jr. Hydroponics: A Practical Guide for the Soilless Grower, Volume 1. CRC Press, 2004, p. 4-5
- ↑ J. Benton Jones, Jr. Hydroponics: A Practical Guide for the Soilless Grower, Volume 1. CRC Press, 2004, p. 5
