Heseno liaudies valstybė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Heseno liaudies valstybė (vok. Volksstaat Hessen) – Vokietijos valstybė Hesene-Darmštate, egzistavusi 1918–1945 m.
| Volksstaat Hessen Heseno liaudies valstybė | |||||
| |||||
| |||||
.svg) | |||||
| Sostinė | Darmštatas | ||||
| Kalbos | vokiečių | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Istorija | |||||
| - 1918 m. Vokietijos revoliucija | 1918 m., 1918 | ||||
| - performuota į Didįjį Heseną | 1945 m. rugsėjo 19 d. d. | ||||
Po Pirmojo pasaulinio karo Heseno didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Hessen) tapo respublika, jos pavadinimas pakeistas į vok. Volksstaat 'liaudies valstybė' (tai rodė, kad valstybė nėra monarchija). Sostinė buvo Darmštatas. Valstybę sudarė provincijos:
- Aukštutinis Hesenas (vok. Oberhessen), sostinė Gysenas (Gießen),
- Štarkenburgas (vok. Starkenburg), sostinė Darmštatas,
- Reino Hesenas (vok. Rheinhessen), sostinė Maincas.
Valstybės plotas buvo 7692 km²; ji turėjo 1 347 279 gyventojus. Apie 2/3 gyventojų buvo protestantai, likę – katalikai.
Pagal Versalio sutartį apie 40% valstybės teritorijos (daugiausia Reino Heseno ir dalis Štarkenburgo) buvo okupuota Prancūzijos kariuomenės. Ši okupacija truko iki 1930 m. birželio 30 d. Po Antrojo pasaulinio karo Aukštutinis Hesenas ir Štarkenburgas įėjo į amerikiečių okupacinę zoną, o Reino Hesenas atiteko Prancūzijos okupacinei zonai. 1945 m. rugsėjo 19 d. JAV administratoriai sukūrė naują Didžiojo Heseno valstybę (vok. Groß-Hessen), į kurią įėjo Prūsijos provincijos Hesenas ir Nasau bei Frankfurtas prie Maino. 1946 m. gruodžio 1 d. Didysis Hesenas buvo pervadintas į Heseną, o vėliau tapo viena iš federalinių Vakarų Vokietijos žemių.
Dalis buvusios Heseno liaudies valstybės teritorijos ant Reino krantų tapo Vokietijos federalinės žemės Reino kraštas-Pfalcas dalimi.