Henri La Fontaine
| Henri Marie La Fontaine | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1854 m. balandžio 22 d. Briuselis |
| Mirė | 1943 m. gegužės 14 d. (89 metai) Briuselyje, Belgija |
| Veikla | belgų teisininkas, politikas, pacifistas, Universelle Bibliothek steigėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Henri La Fontaine |
Henri Marie La Fontaine ([lafɔ̃ˈtɛn][1]; 1854 m. balandžio 22 d. Briuselis – 1943 m. gegužės 14 d. Briuselyje, Belgija) – belgų teisininkas, politikas, pacifistas, apdovanotas Nobelio taikos premija, Universelle Bibliothek steigėjas (kartu su Paul Otlet).
Biografija redaguoti
Užaugo turtingoje šeimoje. Mokėsi Athenaeum Briuselyje. Université Libre de Bruxelles baigė teisę, 1877 m. apgynė disertaciją, teisės mokslų daktaras. Atliko praktiką įvairose advokatų kontorose. Dominę klausimai – taika, jos užtikrinimas. Paskelbė įvairių publikacijų. Be kita ko jose kritikavo ir savo daugelį kolegų teisininkų. Įkūrė Taikinimo ir taiko bendriją, buvo pacifistinių idėjų platintojas bei propaguotojas. Kėlė idėjas skurti tarptautinį arbitražą su pasauliniu teismu, skatinti nusiginklavimą. Pirmojo pasaulinio karo metais dėstė JAV. Buvo Belgijos Vyriausybės deleguotasis atstovas Taikos konferencijoje bei Tautų Sąjungoje.
1891 m. įkūrė Nuolatinį tarptautinį taikos biurą (Bureau International Permanent de la Paix) Romoje (Italija), jam pirmininkavo (po Fredrik Bajer 1907 m.) iki 1943 m.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Artikel „Henri La Fontaine“ in: Der Brockhaus Multimedial 2005, Bibliographisches Institut & F.A. Brockhaus AG, Mannheim, 2005 ISBN 3-411-06519-2
- ↑ Bernhard Kupfer: Lexikon der Nobelpreisträger, Patmos Verlag Düsseldorf 2001