Heinkel He 111
He 111
Tipas bombonešis
Gamintojas Heinkel Flugzeugwerke
Kūrėjas Zygfridas ir Valteris Giunteriai
Pirmas skrydis 1935 m. vasario 24 d.
Pradėtas naudoti 1935 m.
Baigtas naudoti 1945 m.
Pagrindiniai naudotojai Vermachtas
Pagaminta vnt. Prototipų: 32
Civilinių avialainerių: 12
Iki karo: 808
Karo metu: (1939-1944) 5656
Viso: 6508
Vieneto kaina 400 000 RM (Kinijos mokėta kaina už modifikaciją A-0 (partija iš 12 lėktuvų)

Heinkel He 111 – XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje Vokietijoje sukurtas taktinis bombonešis. Projekto autoriai – „Heinkel“ koncerno inžinieriai Zygfridas ir Valteris Giunteriai. Pats lėktuvas kurtas slapta, sulaužant Versalio sutarties reikalavimus. Šis lėktuvas, dažnai vadinamas „vilku avies kailyje“[1], iš pradžių buvo vadintas krovininiu lėktuvu. Buvo sukurta 12 jo keleivių-krovininių variantų.[2] Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje He 111 tapo pagrindiniu Vokietijos karinio oro laivyno vidutinio nuotolio bombonešiu.

„He 111“ yra vienas geriausiai atpažįstamų vokiečių bombonešių dėl savitos vėlesnių versijų „šiltnamio tipo“ nosies[1]. Antro pasaulinio karo pradžioje šis bombonešis lenkė visus kitus bombonešius gamybos masiškumu. „He 111“ buvo vienas efektyviausių vokiečių bombonešių iki pat Britanijos mūšio, kai atsiskleidė jo trūkumai, pvz., santykinai mažas greitis ir manevringumas.[1] Tačiau jis pasižymėjo gyvybingumu (veiksnumu) – gebėjimu išlikti ore nepaisant didelės patirtos žalos.

Lėktuvas buvo eksportuotas į Turkiją (1937 m., 24 vnt. modelio F-1 ir 4 vnt. G-5), Kiniją (1936 m., 12 vnt. 111 A-0), Ispaniją (1938 m., 59 vnt. ir dar 6 vnt. 1941–1943), Bulgariją (1 vnt. H-6), Rumuniją (10 vnt. E-3, 32 vnt. H-3 ir 10 vnt. H-6), Slovakiją (2 vnt. H-10 ir 3 vnt. H-16), Vengriją (3 vnt. B ir 12–13 kitų modelių iki 1941 m. gegužės 6 d. ir dar 12 iki 1944 m.). 1938 m. Japonija užsakė 44 vnt. modelio F, tačiau sutartis buvo nutraukta.

He 111 buvo eksploatuojamas iki šeštojo dešimtmečio vidurio. Keletą sių lėktuvų naudojo ir JAV, Jungtinės Karalystės, SSRS KOP. Paskutiniuosius Vokietijoje pagamintus He 111 Ispanijos KOP nurašė 1958 m.

Paskirtis redaguoti

Antrojo pasaulinio karo eigoje „He 111“ buvo naudojamas įvairiuose vaidmenyse visuose Europos frontuose Ispanijos pilietinio karo ir Antrojo Pasaulinio karo metu. Britanijos mūšio metu jis buvo naudojamas kaip strateginis bombonešis, mūšyje dėl Atlanto – kaip torpednešis, o Vakarų ir Rytų frontuose, Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos frontuose – kaip vidutinio nuotolio bombonešis ir transporto lėktuvas.

Nors ir nuolat atnaujinamas, „He 111“ paskutiniais karo metais tapo visiškai atgyvenęs. Buvo planuojama jį pakeisti vokiečių karo laivyno „Bomber B“ projektu, tačiau atidėliojimai ir galiausiai projekto nutraukimas privertė Vokietiją naudoti „He 111“ iki pat karo pabaigos. „He 111“ gamyba buvo visiškai nutraukta 1944 m. ir nuo to laiko šis modelis naudotas daugiausiai transportui ir logistikai[1].

Gamyba redaguoti

 
He 111 įgula
 
He 111 su žiemos kamufliažu. Technik Museum, zinsheimas
 
Heinkel He 111 formuotė virš Sauthemptono
 
P arba H tipo Heinkel He 111 (1H + EH), 1. KG 26 (1), numuštas 1940 m. Lamanšo pakrantėje
 
Vaizdas į Brest Litovską iš He 111 priekinio šaulio pozicijos, 1939 m.

Vokietijoje He 111 buvo gaminamas 1936 m. kovo – 1944 m. rugsėjo men. „Heinkel" gamyklose Rostoke (vok. Ernst Heinkel Flugzeugwerke, EHF) ir Oranienburge (Heinkel-Werke Oranienburg, HWO) taip pat, pagal licenciją – Vismare įsikūrusioje įmonėje „Norddeutsche Dornier-Werken" (NDW), „Arado“ (ArB) (Brandenburgas), Leipcige įsikūrusioje „Allgemeinen Transportanlagen-Gesellschaft“ (ATG) bei įmonėje „Junkers Flugzeug- und Motorenwerken" (JFM).

Ispanijoje pagal licenciją buvo pagaminti 236 šio modelio lėktuvai (pavadinimas CASA 2.111, dažniausiai su britišku varikliu Rolls-Royce Merlin Series 500-29). Šie lėktuvai Ispanijos KOP buvo naudojami iki 1973 m.[3]

Gamybos statistika iki 1944 m. rugsėjo 30 d.
Versija EHF NDW HWO ArB ATG JFM Viso pagaminta
Prototipas 4 4
A-0 10 10
A 6 6
B-0 7 7
B 136 283 419
C 12 12
D 30 30
E 80 50 40 40 210
F 45 45
G ca. 8 ca. 8
J 120 120
L (planas) (6)
P-1 75 20 95
P-2 451 288 739
P-4 (planas) (156)
H-1 95 21 20 136
H-2 180 182 140 502
H-3 182 196 126 504
H-4 (planas) (117 ?) (117 ?)
H-5 560 560
H-6 1745 1745
H-6tp 30 30
H-11 301 301
H-11 TO 200 200
H-14 50 50
H-16 200 200
H-16/R1 900 900
H-20 770 770
Z (12) (12)
Viso 5657 671 577 449 326 40 7603
Gamyba pagal ketvirčius, 1942–1944 m.
Metai 1942 1943 1944
Ketvirtis I II III IV I II III IV I II III IV
Pagaminta 301 350 356 330 462 340 302 301 313 317 126 0

Operatoriai redaguoti

Kariniai redaguoti

  Bulgarija
  • Bulgarijos KOP
  Čekoslovakija
  • Čekoslovakijos KOP, po karo
  Ispanija
  • Ispanijos KOP
  Jungtinė Karalystė
  • Karališkosios KOP, keletas trofėjinių lėktuvų tyrimų tikslais karo metu.
  Jungtinės Amerikos Valstijos
  • Kariuomenės aviacija, keletas trofėjinių lėktuvų tyrimų tikslais karo metu. Vienas toks lėktuvas be Drehlafette DL 131 kulkosvaidžio bokšto, tikėtina, yra eksponuojamas britų KOP muziejuje Hendone.
  Kinijos Respublika
  • Kinijos Respublikos KOP
  Rumunija
  • Rumunijos karališkosios KOP
  Slovakija
  • Slovakijos KOP
  Sovietų Sąjunga
  • DVRA KOP, keletas trofėjinių lektuvų karo metu.
  Turkija
  • Turkijos KOP, 24 He 111F-1, 1937 - 1944 m.
  Vengrija
  • Vengrijos karališkosios KOP
  Trečiasis Reichas

Civiliniai redaguoti

  Kinijos Respublika
  • Central Air Transport Corporation (CATC) - 1 vnt. He 111A su Wright Cyclone varikliais.
  Rumunija
  • Nežinomas civilinis operatorius naudojo vieną pertvarkytą bombonešį, lėktuvo Reg. Nr. YR-PTP.
  Trečiasis Reichas

Techniniai duomenys redaguoti

He 111 P-4 (1939/1940) He 111 H-6 (1941/1942) He 111 H-16 (ab Herbst 1942) He 111 Z
Įgula 5 7
Ilgis 16,38 m
Sparno mojis 22,50 m 35,20 m
Aukštis 3,40 m 3,93 m
Sparno plotas 87,60 m² 86,50 m² 147 m²
proilgis 5,8 5,9 8,4
Svoris tuščio 6.775 kg 8.680 kg 21.400 kg
kilimo 13.500 kg 14.000 kg 14.000 kg 28.400 kg
Gretis maksimalus 390 km/h,

pilnai pakrauto ~330 km/h

400 km/h,

pilnai pakrauto ~330 km/h

436 km/h, 6000 m aukštyje 435 km/h, 8000 m aukštyje
kreserinis 290 km/h
buksiravimo 219 km/h velkant Me 321

248 km/h velkant du Go 242

tūpimo 115 km/h
kilimo 2,4 m/s
Kilimo laikas į 6000 m 42 min
Skrydžio lubos 8000 m 6700 m 10.000 m
Skrydžio nuotolis pilnai pakrauto 1200 km

didžiausias 2400 km

pilnai pakrauto 1200 km, didžiausias 2400 km 2900 km (su1000 kg krovinio)
Jėgainė du 1100 AG (809 kW) galios varikliai Daimler-Benz DB 601 A-1 du 1200 AG (883 kW) galios varikliai Junkers Jumo 211 D du 1350 AG (993 kW galios) varikliai Junkers Jumo 211 F-2 penki 1350 AG (993 kW) varikliai Junkers Jumo 211 F-2
Ginkluotė 5 x 7,92 mm kalibro kulkosvaidžiai MG 15,

papildomai du 13 mm kalibro kulkosvaidžiai MG 131

viena 20 mm kalibro patranka MG/FF,

5 x 7,92-mm-kalibro kulkosvaidžiai MG 15,

papildomai du 13 mm kalibro kulkosvaidžiai MG 131

viena 20 mm kalibro patranka MG/FF,

vienas 13 mm kalibro kulkosvaidis MG 131 (A lizdas) arba 1 x 7,92 mm kalibro suporuotas kulkosvaidis MG 81 Z-Zwilling,

2 x 7,92 mm kulkosvaidžiai MG 81,

2 x, 7,92 mm kalibro MG 81 (šonuose)

vienas 13 mm kalibro kulkosvaidis MG 131 (A-lizdas),

4 x 7,92 mm kalibro kulkosvaidis MG 81 (B ir C lizdai),

2 x 7,92 mm kalibro kulkosvaidžiai MG 81

Bombų krovinys 2000 kg viduje 2500 kg 3000 kg

Šaltiniai redaguoti

  • (DE) Andrei Alexandrov, Gennadi Petrov: Die deutschen Flugzeuge in russischen und sowjetischen Diensten 1914–1951. Band 1, Flugzeug Publikations GmbH, ISBN 3-927132-43-8.
  • (DE) Olaf Groehler: Geschichte des Luftkriegs 1910 bis 1980. Militärverlag der Deutschen Demokratischen Republik, Berlin 1981.
  • (DE) Friedrich König: Die Geschichte der Luftwaffe. Rastatt 1980.
  • (DE) Kenneth Munson: Bomber, Patrouillen- und Transportflugzeuge 1939–45. 3. Auflage. Orell Füssli, Zürich 1977.
  • (DE) Manfred Griehl: Heinkel He 111. Motorbuch, Stuttgart 1997, ISBN 3-613-01841-1.
  • (DE) Peter W. Cohausz: Deutsche Flugzeuge bis 1945. Aviatic Verlag, Oberhaching 2011, ISBN 978-3-942645-00-3.

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Mackay 2003, p. 7.
  2. Heinkel He 111. Network Projects Production. 1993.
  3. History of the aircraft Casa 2.111B[neveikianti nuoroda]“. Deutsches Museum.