Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.
Reiškinį XX a. aprašė amerikietis kalbininkas Morisas Blumfyldas (Maurice Bloomfield).

Pvz.: mokslo pavadinimas mineralogija turėtų vadintis mineralologija, bet dėl haplologijos yra supaprastėjęs.
Beje, pats terminas haplologija dėl haplologijos turėtų sutrumpėti iki haplogija.

Lietuvių kalba redaguoti

Plačiai vartojamas terminas tinklapis, nors haplologijos nepaveikta forma, laikoma taisyklinga, yra tinklalapis. Tariamosios nuosakos I daugiskiatos asmenyje dažnai išmetamas skiemuo: mokytumėme > mokytume, mokytumėmės > mokytumės.

Rusų kalba redaguoti

Pvz.:

  • знаменосец, znamenosec 'vėliavnešys' – знаменоносец, znamenonosec
  • близорукий, blizorukij 'trumparegis' – iš близозоркий, blizozorkij

Anglų kalba redaguoti

  • England 'Anglija' – iš sen.angl. Engla land[1]

Šnekamojoje kalboje:

  • particuly – iš particularly 'ypatingai; atskirai; detaliai'
  • pierced earrings 'pradurti auskarai' – iš pierced – ear earrings 'auskarai pradurtoms ausims'
  • probly – iš probably 'galbūt'

Nuorodos redaguoti