Hakonas Sigurdarsonas

Hakonas Sigurdsonas (Hakonas Sigurdarsonas, sen. skand. Hákon Sigurðsson, Hákon Sigurðarsson, norv. Håkon Sigurdsson, taip pat – Hakonas II Sigurdsonas Jarlas arba Hakonas II Sigurdsonas Didysis m. 995 m.) – Ladės jarlas, Triondelago valdovas.

Jarlas Hakonas. Christian Krohg (1852-1925) piešinys.

Biografija redaguoti

Sigurdo Hakonsono ir Berliotos Toresdater (Berliot Thoresdatter) sūnus.

Adomas Brėmenietis rašė, kad jis buvo „iš Ivaro giminės [galbūt Ivaro Bekaulio], kilęs iš milžinų rasės“.[1] Sagose teigiama, kad Hakono kilmė vedama iš dieviškosios Odino sūnų linijos.

Hakonas jarlu tapo po to, kai jo tėvą 961 m. nužudė karaliaus Haraldo Pilkojo Apsiausto žmonės. Kurį laiką jis kariavo su karaliumi Haraldu, kol buvo priverstas bėgti į Daniją, pas karalių Haraldą Mėlyndantį. Danijoje su Haraldu Mėlyndančiu rengė operacijas prieš Haraldą Pilkąjį Apsiaustą.

 
Kai Hakonas buvo Danijoje, karalius Haraldas Mėlyndantis privertė jį pasikrikštyti ir paskyrė jam dvasininkų, kurie su juo turėjo keliauti į Norvegiją platinti krikščionybės. Kai ėmė pūsti kelionei į Norvegiją palankus vėjas, Hakonas liepė išlaipinti dvasininkus į Danijos krantą.

971 m. Haraldas Pilkasis Apsiaustas buvo nužudytas. Po to Hakonas Jarlas valdė Norvegiją kaip Haraldo Mėlyndančio vasalas, nors iš tikrųjų buvo savarankiškas Norvegijos valdovas. Palaikydamas Haraldą Mėlyndantį buvo užpuolęs Giotalandą ir nužudė jos valdovą jarlą Otarą.

Hakonas buvo ištikimas seniesiems skandinavų dievams, ir kai Haraldas Mėlyndantis apie 975 m. pabandė priversti priimti krikščionybę, Hakonas atšaukė priklausomybės priesaiką Danijai ir pasiskelbė Norvegijos karaliumi. Jo kaip karaliaus titulo nepripažino vėlesnieji Norvegijos karaliai. Danijos įsiveržimo pajėgos 986 m. buvo sutriuškintos Hjorungavagro mūšyje (norv. Slaget ved Hjørungavåg).

977 m. pas jį atvyko pabėgęs Kijevo kunigaikštis Vladimiras, užverbavo kiek pajėgė vikingų Novgorodo atsikariavimui, ir kitais metais surengė žygį prieš Jaropolką.

955 m. kilo konfliktas su Triondelagu, kai atvyko Olafas Triugvasonas (sen. skand. Óláfr Tryggvason), ankstesniojo Norvegijos karaliaus Haraldo Gražiaplaukio palikuonis. Hakonas greitai prarado paramą, ir Melhuso kaimo Rimulo fermos kiaulių aptvare besislapstantį jį nužudė jo nuosavas vergas ir draugas Tormodas Karkas.

Hakono sūnūs Erikas ir Svenas pabėgo pas Švedijos karalių Olofą Skiotkonungą (sen. skand. Óláfr sænski; norv. Olof Skötkonung). Švedijos Jarlo Hakono runų akmenys gali būti susiję su jais.

Hakono vaikai redaguoti

  • sūnus Erikas Hakonsonas (Eirik Håkonson) – Svoldero mūšyje atkeršijo už tėvo žūtį, po to valdė Norvegiją su savo netikruoju broliu Sveinu Hakonarsonu (Sveinn Hákonarson).
  • sūnus Sveinas Hakonarsonas, vėliau buvęs Ladės jarlu.
  • duktė Auda, kuri ištekėjo už Švedijos karaliaus Eriko Pergalingojo (pagal sagą šved. Ingvar den vittfarnes saga).
  • duktė Bergljota (Bergljót), kuri ištekėjo už įtakingo Einaro Tambarskjelvaro (Einar Tambarskjelve).
  • duktė Sigrida (Sigrid), kuri buvo Uplando jarlo Ivaro Hvidės (Ivar Hvide) motina.


 

Nuorodos redaguoti

  1. Adam of Bremen, Gesta Hammaburgensis Ecclesiae Pontificum II xxv (§ 22), tr. Francis J. Tschan, History of the Archbishops of Hamburg-Bremen. New York, 1959.
Hakonas Sigurdarsonas
Gimė: ? Mirė: 995
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Sigurdas Hakonarsonas
Ladės jarlas
962–995
Po to:
Erikas Hakonarsonas
Prieš tai:
Haraldas Pilkasis Apsiaustas
Norvegijos karalius
975–995
Po to:
Olafas Triugvasonas