Guandao (kin. 關刀; angl. guandao ar kwandao) – kinų ilgakotis gleivo tipo ginklas, sudarytas iš vienašmenio geležtinio antgalio ant ilgo koto. Guandao yra sudėtingesnė paprastesnio kinų ginklo pudao versija. Dabar naudojamas kai kuriuose kinų kovos menuose.

Guandao

Geležtė labai plati, kraštas su ašmenimis išlenktas, kuo primena japonų naginatą ar europinį gleivą. Ašmenys dažnai pereina į smaigalį, todėl guandao galima ir durti. Geležtės nugarėlė turi spyglį, kuriuo galima užkabinti ir nutraukti raitelius. Kartais nugarėlė turėdavo daugiau spygliškų kyšulių. Devynių žiedų guan dao geležtės nugarėlė lygi, bet joje įverti metaliniai žiedai. Yra ir daugiau guandao variantų, kurių geležtės dar įmantresnės.
Medinis ar metalinis kotas 1,5–1,8 m ilgio, antrame gale – apkaustas su smaigaliu, gerinantis ginklo balansą ir leidžiantis atakuoti antru guandao galu. Masė nuo 2 iki 10 kg. Paprastai tarp geležtės ir koto turėdavo raudoną juostą ar kutą.

Pagal legendą guandao išrado III a. pradžioje gyvenęs garsus generolas Guan Ju, todėl ginklą pavadino „generolo Guan kalaviju“ (guan dao). Guan Ju buvo stambus vyras, todėl naudojo labai masyvų (49 kg) guandao, kurio vardas buvo „Žaliojo drakono pusmėnuliška geležtė“ (青龍偃月刀). Tačiau ši legenda, atrodo, yra anachronizmas, nes nėra jokių įrodymų, kad guandao naudojo anksčiau nei VII a.

Guandao naudojo pėstininkai tiek kaip ginklą prieš kitus pėstininkus, tiek prieš kavaleristus. Tačiau guandao buvo brangesni už ietis ir reikalavo geresnių įgūdžių, todėl juos naudodavo aukštesnio rango kariai. Guandao dėl brangumo tapo prestižiniais ginklais, būdavo išpuošti ir rodydavo savininko aukštesnę padėtį.

Nuorodos redaguoti