Gvanachuatas (miestas)

Gvanachuatas (isp. Guanajuato) – miestas centrinėje Meksikoje, siaurame tarpukalnių slėnyje Meksikos kalnyne; valstijos sostinė. Miestas žymus savo unikalia architektūra, gausybe architektūros, istorijos, archeologijos paminklų, spalvingomis šventėmis.

Gvanachuatas Guanajuato
Miesto panorama
Gvanachuatas 21°01′0″ š. pl. 101°15′0″ v. ilg.
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė	Meksika
Valstija	Gvanachuato valstija
Įkūrimo data	1548 m.
Gyventojų (2020)	70 068
Plotas	12,3 km²
Tankumas (2020)	5 697 žm./km²
Altitudė	2 000 m
Vikiteka	Gvanachuatas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 482

Gvanachuatas įsikūręs 2 km aukštyje virš jūros lygio, prie nedidelės Gvanachuato upės, pietuose taip pat siekia Pastiljos slėnį. Apylinkėse įrengta keletas tvenkinių. Pro miestą eina tik vienas respublikinės reikšmės kelias Silao–Dolores Hidalgas. Dėl slėnio siaurumo dauguma miesto gatvių labai siauros, tinkamos tik vienos krypties eismui.

Istorija

Pirmieji dabartinio miesto vietoje įsikūrė otomiai, vėliau jie buvo išstumti čičimekų. Vietovė buvo vadinama Mo-o-ti („metalų vieta“). Actekai miestą vadino Paxtitlán („šiaudų vieta“). Dabartinis pavadinimas kilęs iš purepečų kalbos žodžių Quanax huato ir reiškia „kalnuota varlių vieta“. Ikikolonijiniu laikotarpiu miestas buvo svarbus metalų gavybos centras. Apie XVI a. vid. ispanai čia aptiko tauriųjų metalų telkinių, dėl to kilo aukso karštinė. 1555 m. pašventinta pirma bažnyčia, 1574 m. įkurta merija. 1679 m. miestas pavadintas Ciudad de Santa Fe y Real de Minas de Guanajuato. XVIII a. Gvanachuatas buvo svarbiausias sidabro gavybos centras pasaulyje bei turtingiausias miestas visoje Meksikoje. Vietiniai didikai negailėjo turtų prašmatniems pastatams, ištaigingai architektūrai. 1810 m. būtent sukilimu Guanachuate prasidėjo Meksikos nepriklausomybės karas. Po šio karo, miestas atsidūrė Prancūzijos-Meksikos karo sūkuryje. Kalnakasyba atnaujinta XIX a., bet kolonijinių laikų mastų nebe pasiekė.

Paveldas

Gvanachuatui būdinga ištaiginga barokinė ir čurigeresko architektūra. Turtingiausia architektūra pasižymi miesto centras, kur didikai statė savo vilas. Prie centrinės aikštės yra 1671–1696 m. pastatyta Gvanachuato Mergelės bazilika. Greta yra XIX a. pab. valstijos vyriausybės rūmai. Kitas žymus statinys – Grūdų namai. Tai masyvus statinys, pradžioje naudotas derliaus saugojimui, revoliucijos metu jame slėpėsi rojalistai. Gvanachuato universitetas pastatytas XVIII a. ir pradžioje gyvavo kaip jėzuitų mokykla. Jame įrengtas gamtininko Alfredo Dugès muziejus su vertingais eksponatais. Mieste taip pat gausu mažesnių XVII–XIX a. bažnyčių, aikščių, yra Chuareso teatras, dengtas Hidalgo turgus su laikrodžio bokštu. Veikia Diego Riveros meno, Gvanachuato Liaudies etnografinis muziejai. Gvanachuate yra neįprastas mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai susidariusios iš vietinių kapinių iškastų palaikų mumijos. Kita populiari atrakcija mieste – lankymasis buvusiose kasyklose.

1988 m. Gvanachuato senamiestis ir kasyklos įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• 
  Miesto bazilika
• 
  Mumijų muziejus
• 
  Senamiesčio gatvelė