Guacharas

Guacharas (Steatornis caripensis) – guacharinių (Steatornithidae) šeimos paukštis, lieknas, ilgasparnis, giminingas lėliams ir paprastai priskiriamas lėlinių (Caprimulgiformes) būriui.

Jis pakankamai skiriasi nuo giminingiausių paukščių, kad būtų priskirtas savai guacharinių (Steatornithidae) šeimai ir savam pobūriui Steatornithes. Kai kurie biologai teigia, kad guacharai tiek skiriasi nuo artimiausių jiems lėlių, kad galbūt net turi priklausyti atskiram būriui (kuris kol kas net neturi savo pavadinimo).

Guacharai gyvena šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje, nuo Gajanos ir Trinidado salos iki Venesuelos, Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos, miškuose su urvais. Guacharai yra sezoniniai migrantai, keliaujantys iš urvų, kuriuose peri, į miškus, kur maitinasi vaisiniuose medžiuose. Kaip klajojantis paukštis retkarčiais pasiekia Kosta Riką, Panamą ir Arubą.

Guacharai yra naktinė rūšis, specializuota misti tikrųjų alyvpalmių (Elaeis oleifera) ir lauramedinių (Lauraceae) vaisiais. Tuo tarpu visi lėliniai paukščiai yra vabzdžialesiai.

Guacharų kojos yra mažos ir beveik bevertės, jos mažai kam tinka, tik kopinėti vertikaliais paviršiais. Jie geba skrisdami kabėti vietoje ir skristi vingiais, kas svarbu skraidant ribotose urvų erdvėse.

Guacharai yra dideli paukščiai – ilgis 41-48 cm, plotis per sparnus – iki 91 cm. Galingas kumpas snapas kiek paplokščias, apsuptas kaštono spalvos šeriškomis plunksnomis, kurių ilgis iki 5 cm. Kūnas raudonai rudas su baltomis dėmelėmis ant sprando ir sparnų. Apatinės dalys tamsiai geltonos, su baltomis dėmelėmis. Stangrios uodegos plunksnos yra sodriai rudos spalvos, su baltomis dėmelėmis.

Dieną šie besipulkuojantys paukščiai ilsisi savo urvuose ant karnizų. Lizdus sudaro krūvelė guacharų išmatų, tokie lizdai paprastai būna virš vandens. Lizduose būna 2-4 blizgantys balti kiaušiniai, kurie netrukus paruduoja. Guacharų kiaušiniai apvalūs, bet vienas galas gana aiškiai smailokas, dydis 41,2 X 33,2 mm.

Paukščiukai prieš apsiplunksnavimą tampa labai riebūs, jų masė siekia iki pusės suaugusio guacharo masės. Anksčiau tokius paukščiukus rinkdavo ir iš jų išgaudavo riebalus, dėl ko angliškai šiuos paukščius vadina oilbirds 'aliejiniai paukščiai'.

Guacharai paprastai orientuojasi rega, tačiau jie yra vieni iš keleto paukščių rūšių, kurios naudoja echolokaciją. Guacharai prieblandoje skleidžia skardžius girdimus spragsėjimus, o urvuose – šaižiai rėkauja. Guacharų riksmus galima išgirsti su šviesa įėjus į guacharų gyvenamus urvus, kas išprovokuoja paukščius, arba sulaukus momento, kai guacharai vakare ima skristi iš urvų lauk vaisių ieškoti.

Ispaniškai guacharus vadina guácharo ar tayo, bet abu žodžiai kilę iš vietinių indėnų kalbų. Trinidade guacharus kartais vadina diablotin (pranc. 'velniukas'), galima spėti, kad šis pavadinimas kilo dėl šaižių paukščių balsų, kurie panašūs į kankinamų žmonių balsus.

Guacharų urvas (isp. Cueva del Guácharo) yra kalnuotame Karipės (Caripe) rajone šiauriniame Monage (Monagas) (Venesuela). Šiame urve Aleksandras fon Humboltas (Alexander von Humboldt) pirmas tyrinėjo šią rūšį. Cueva del Guácharo yra pirmasis Venesuelos nacionalinis paminklas, jis – nacionalinio parko širdis. Šiame urve, manoma, peri apie 15 000 ar daugiau guacharų.
Dvinariame lotyniškame pavadinime Steatornis caripensis gentinis pavadinimas Steatornis reiškia 'riebus paukštis' (pagal jauniklių riebumą), o caripensis – 'iš Karipės (Caripe)'.

Kolumbijoje, ties pietine siena su Ekvadoru, taip pat yra nacionalinis parkas su savu Cueva de los Guácharos.

Nuorodos

• BirdLife International (2004). Steatornis caripensis. 2006 IUCN Red List of Threatened Species. IUCN 2006. Nuoroda tikrinta on 11 May 2006.
• Ffrench, Richard (1991). A Guide to the Birds of Trinidad and Tobago (2nd edition ed.). Comstock Publishing. ISBN 0-8014-9792-2.
• Herklots, G. A. C. (1961). The Birds of Trinidad and Tobago. Collins, London. Reprint 1965.
• Hilty, Steven L (2003). Birds of Venezuela. London: Christopher Helm. ISBN 0-7136-6418-5.
• Stiles and Skutch, A guide to the birds of Costa Rica ISBN 0-8014-9600-4