Grantha
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Grantha | |
|---|---|
| |
| Tipas | abugida |
| Naudojamas kalbose | sanskritas, manipravalamas |
| Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | VI-XX a. |
| ISO 15924 | gran |
| Kilmė | Brahmi raštas Pietinis Brahmi Grantha |
| Dukterinės sistemos | malajalių raštas, tamilų raštas, sinhalų raštas, tulų raštas, khmerų raštas, monų raštas, kavi raštas |
Grantha (skr. Grantha – rankraštis) buvo rašto sistema, vartota pietinėje Indijoje (Tamilnade) rašyti tekstams sanskritu.
Raida redaguoti
Grantha raštas buvo išrastas rašyti tuo metu jau mirusiai kalbai – sanskritui. Skirtingai nei šiaurinėje Indijoje, kur sanskritas buvo rašomas devanagari raštu, pietinėje Indijoje (tamiliškai kalbančiuose regionuose) šiai kalbai buvo sukurta atskira rašto sistema. Pirmieji paminklai šiuo raštu paplito apie V–VI a.
Raštas taip pat buvo naudojamas moksliniuose-religiniuose tamilų tekstuose, rašomuose sanskrito-tamilų kalbos mišiniu, taip vadinamu manipravalamu. Tamilų kilmės žodžiams naudotas tamilų raštas, o sanskrito kilmės – granthas. Raštas vartotas iki pat XX a. Šiuo metu tamilų hinduistų tarpe jis kartais panaudojamas ceremonijose.
Per ilgą vartojimo laikotarpį, raštas patyrė tam tikras transformacijas ir jo raida skirstoma į keturis sąlyginius etapus:
- Palavų raštas – ankstyviausia forma, kurio klasikinis variantas nusistovėjo Palavų dinastijoje (IV–IX a.). Jam būdingas ornamentinis stilius.
- Tarpinis grantha – naudotas VII–X a. greta Palavų egzistavusioje Čola imperijoje (ankstyvuoju jos laikotarpiu).
- Viduramžių grantha – naudotas X–XIII a. Čola imperijos didžiausios ekspansijos laikotarpiu, kada išplito po visą Tamilnadą. Jo klasikinis paminklas – Tandžūro įrašai.
- Šiuolaikinis grantha – susijęs pirmiausia su vėlyvąja Pandijų dinastija (XIII–XIV a.). Šiuo laikotarpiu labai suartėjo su tamilų raštu. Nuo to laiko nepakitęs egzistavo iki XX a.
Dukterinės sistemos redaguoti
Skirtingais laikais grantha raštas įtakojo kitų rašto sistemų susikūrimą. Apie VIII a. iš palavų rašto formos išsivystė malajalių raštas, sinhalų raštas ir, spėjama, tamilų raštas, o apie XIII a. iš tarpinės grantho formos – tulų raštas.
I tūkst. viduryje palavų raštą naudoję tamilai perdavė jį ir į Pietryčių Aziją, kartu su Indijos kultūra ir religijomis. Čia vystėsi vietinės rašto sistemos, naudotos Khmerų imperijoje (khmerų raštas), Monų valstybėse (monų raštas), Malajų salyne (kavi raštas). Jos savo ruožtu išsivystė į daugybę vietinių rašto sistemų.
Struktūra redaguoti
Kaip ir kitos Brahmi šeimos rašto sistemos, granta buvo abugida, t. y. pusiau skiemeninis raštas, kur paprasti ženklai reiškia skiemenis, sudarytus iš priebalsio ir balsio [a]: ka, kha, ga…. Tokių pagrindinių skiemenų buvo 34.
Tam, kad išreikšti skiemenis su kitais balsiais arba visai be balsio (tik priebalsį), prie priebalsinių skiemenų (pvz., [ka]) naudoti specifiniai diakritiniai ženklai (matra). Tokių ženklų čia buvo 14.
Egzistavo ir daugiau taisyklių, ypač susijusių su daugialypių priebalsių skiemenimis (pvz., [ktva], [rddha] ir pan.) Tam buvo naudojamos ligatūros (sujungti tarpusavyje ženklai) ar papildomi diakritikai.
Skaitmenys redaguoti
Kaip ir kitos brahmi šeimos rašto sistemos, grantha naudojo specifinius skaitmenis.
