Gran Sabana
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gran Sabana (isp. Gran Sabana – 'didžioji savana') – gamtinė sritis Gvianos plokščiakalnyje, pietryčių Venesueloje, Bolivaro valstijoje; didžioji dalis patenka į Kanaimos nacionalinį parką (UNESCO pasaulio paveldo objektas). Gran Sabana pasižymi unikaliais, žmogaus veiklos praktiškai nepaliestais kraštovaizdžiais – vaizdingais stalkalniais, kriokliais, pirmykštėmis džiunglėmis, savanų plotais, endeminėmis rūšimis.
Pats vaizdingiausias Gran Sabanos reginys – stalo formos plokštikalniai, vadinami tepui. Tai smiltainio dariniai, susidarę prieš 1700 milijonų metų. Žymiausi šio regiono stalkalniai yra Aujantepui, Roraima, Kukenano tepui, Čimantos masyvas, Ptari, Ilu, Juruani, Vadakos, Iglu, Akopano ir kt. tepui. Krašto upės priklauso Orinoko baseinui, čia išteka viena didžiausių šalies upių – Karoni. Upių vagos slenkstėtos, gausu krioklių. Nuo stalkalnių krentantys kriokliai yra itin aukšti (Anchelio, Kukenano ir kt.).
Gran Sabanoje metinė oro temperatūra svyruoja ~20 °C (tepui viršūnėse naktį gali nukristi iki 10 °C, dieną vietomis įkaisti iki 35 °C). Regionui būdingas didelis kritulių kiekis – 1660–2200 mm per metus. Dėl didelės drėgmės kalnų viršūnės dažnai būna gaubiamos rūko. Sausiau būna sausio–kovo laikotarpiu.
Gran Sabanoje gyvena indėnai pemonai. Regionas yra svarbus turistinis šalies objektas, tiesa, didelė jo dalis tebėra menkai ištirta. Svarbiausia gyvenvietė – Santa Elena de Uairenas.
-
Kukenano tepui -
Vadaka-Piapo ir Juruani tepui -
Savanų plotai -
San Fransisko de Juruani kaimas -
Krioklys
