Gotlandas
57°31′00″ š. pl. 18°30′00″ r. ilg. / 57.51667°š. pl. 18.50000°r. ilg.
| Gotlandas šved. Gotland | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Švedija
| ||||||
| Administracinis centras | Visbis | ||||||
| Komunos | 1 | ||||||
| Gyventojų | 57 221 | ||||||
| Plotas | 3 140 km² | ||||||
| Tankumas | 18 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | gotland.travel/ | ||||||
 Vikiteka |
GotlandasVikiteka | ||||||
Gotlandas (šved. Gotland) – antroji pagal dydį Baltijos jūros sala, 84 km į rytus nuo Skandinavijos pusiasalio.[2] Priklauso Švedijai. Plotas 2 960 km², ilgis 125 km, didž. plotis 50 km. 2009 m. duomenimis saloje gyveno 57 221 gyventojas.
Su gretimomis mažomis salomis (Fårö ir kt.) sudaro Gotlando lėną (plotas 3 140 km²), kartu ir Gotlando provinciją. Administracinis centras – Visbis (jo ist. senamiestis – Pasaulio paveldo paminklas).
Geografija redaguoti
Krantai statūs (ypač. š. vakaruose; aukštis 70-80 m). Paviršiaus didž. aukštis 83 m. Sala susidariusi iš silūro klinties, mergelio, smiltainio. Paviršiuje moreninės nuogulos ir jūrinės nuosėdos. Karsto reiškiniai (Lumelundos urvų sistema, ilgis ~4 km). Eglynai, viržynai, yra ežerų (didžiausias – Bästeträsko ež.) bei durpynų.
Užsiimama žemdirbyste (auginama rugiai, avižos, bulvės, daržovės), gėlininkystė (rožės), galvijininkystė, avininkystė. Išvystyta cemento, maisto pramonė, žvejyba bei turizmas.
Istorija redaguoti
Manoma, žmonės Gotlande apsigyveno 6 t-metyje pr. m. e., ilgainiui įsigalėjo germanų kilmės gyventojai. Jau bronzos amžiuje Gotlandas tapo svarbiu mainų prekybos kelio palei Baltijos jūros pakrantes punktu. XI a. dauguma gyventojų priėmė krikščionybę, tuo metu sala mokėjo mokesčius Švedijai. XIII a. pagrindinis salos miestas Visbis tapo labai svarbiu Baltijos jūros prekybos centru. 1361 m. Danija užėmė salą ir sugriovė Visbį. 1398 m. Gotlandą užėmė Vokiečių ordinas, tačiau 1408 m. salą pardavė Danijai. 1645 m. sutartimi salą ėmė valdyti Švedija.
Lietuviai redaguoti
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, per Gotlandą į Vakarus traukėsi lietuviai. Dalis jų pasiliko Gotlande, prisijungė prie Švedijos lietuvių bendruomenės veiklos. Nuo 1951 m. iki 1972 m. bendruomenės pirmininku buvo Jonas Pajaujis. Jo iniciatyva 1989 m. rugpjūčio 6 d. buvo pasirašytas Gotlando komunikatas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Statistics Sweden (as of December 31, 2009)
- ↑ Vytautas Spečiūnas. Gotlandas (Gotland). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 27-28 psl.