Gnėjus Kalpurnijus Pizonas

Gnėjus Kalpurnijus Pizonas (lot. Gnaeus Calpurnius Piso; 44 ar 43 m. pr. m. e. – 20 m.) – Romos valstybės veikėjas, 7 m. pr. m. e. konsulas, Ispanijos vietininkas ir Afrikos prokonsulas.

Buvo vedęs Munaciją Planciną. Su ja susilaukė dviejų sūnų: Marko Pizono ir Gnėjaus Pizono.

17 m. Tiberijaus paskirtas Sirijos legatu. Tenai dėl netvarkos kėlimo, ištvirkavimų skatinimo tarp kareivių buvo pramintas „Legionų tėvu“. Atviras Germaniko priešas. Manoma, jog Tiberijus apgalvotai išsiuntė Pizoną kenkti Germanikui. 20 m. apkaltintas Germaniko nunuodijimu. Nusižudė arba buvo nužudytas Tiberijaus paliepimu neprasidėjus teismui.

Tacito apibūdinamas kaip ūmus, nepaklusnus, pasipūtęs vyras^[1]. Seneka mini nevaldomą pyktį ir žiaurumą^[2].

Nuorodos redaguoti

↑ Tacitas, Publijus Kornelijus. Analai. Vilnius, 2005. II, 43. Psl. 82.
↑ Seneka, Lucijus Anėjus. Apie pyktį. Vilnius, 2010. I, 18. Psl. 23-24.

Romos konsulas

Anksčiau valdė: Gajus Marcijus Cenzorinas Gajus Azinijus Galas	Gnėjus Kalpurnijus Pizonas (7 m. pr. m. e.) '	Vėliau valdė: Decimas Lelijus Balbas Gajus Antistijus Vetas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis

[1] Tacitas, Publijus Kornelijus. Analai. Vilnius, 2005. II, 43. Psl. 82.

[2] Seneka, Lucijus Anėjus. Apie pyktį. Vilnius, 2010. I, 18. Psl. 23-24.

[1]

[2]