Gifu

Šis straipsnis apie miestą Japonijoje. Apie Japonijos prefektūrą skaitykite straipsnyje Gifu prefektūra.

Gifu (jap. 岐阜市 = Gifu-shi) – miestas Gifu prefektūroje, Japonijoje; prefektūros sostinė. Mieste įsikūrę 4 universitetai ir 1 kolegija, gyvena apie 402,5 tūkst. gyventojų.

Gifu jap. 岐阜市

Miesto panorama

Gifu 35°25′00″ š. pl. 136°46′00″ r. ilg. / 35.41667°š. pl. 136.76667°r. ilg. / 35.41667; 136.76667 (Gifu)

Laiko juosta: (UTC+9)

Valstybė	Japonija
Regionas	Čiūbu regionas
Prefektūra	Gifu prefektūra

Gyventojų (2017)	402 537
Plotas	202,89 km²
Tankumas (2017)	1 984 žm./km²

Tinklalapis	www.city.gifu.lg.jp
Vikiteka	Gifu

Istorija redaguoti

Dvi archeologinės radymvietės leidžia teigti, kad Gifu apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų, nes miestas yra derlingoje Nobi lygumoje. Ryomondži ir Kotozuka radymvietės turi Jajoi laikotarpio, kada buvo pradėti auginti ryžiai, kapų. Vystantis civilizacijai atsirado nuolatinės gyvenvietės ir buvo įkurtas Inokuči kaimas, laikui bėgant tapęs šiuolaikiniu Gifu.

„Valdyk Gifu ir valdysi Japoniją“ buvo populiarus Sengoku laikotarpio posakis, nes miestas yra centrinėje šalies dalyje. 200 metų Mino žemę, kuriai priklauso Gifu, valdė Toki klanas, kuris buvo galingas regioniniu mastu. Sengoku laikotarpiu Toki vasalas Saitō Dōsan sukilo ir užėmė Mino žemę 1542 m. ir pastatė Inabajamos pilį ant Ibajos kalno, iš kurios pradėjo pastangas suvienyti Japoniją.

Dosan duktė Nōhime ištekėjo už Odos Nobunagos, stiprėjančio klano iš Ovario žemės įpėdinio. Saitō Dōsan tikėjosi, kad dvi šeimos taps sąjungininkėmis kovoje su konkurentais, bet Nobunaga XVI a. viduryje prijungė Saito klaną. Oda Nobunaga pasitarė su budistų vienuoliu ir kaimo apylinkes Mino žemėje pervadino Gifu 1567 m. Pirmasis pavadinimo skiemuo (岐 gi) yra iš Gišan (岐山), legendinio kalno nuo kurio Džou dinastija suvienijo kiniją. Antras skiemuo (阜 fu) reiškia „kalno pagrindas“ ir kilo nuo Čiufu (曲阜) , Konfucijaus gimtinės. Nors ne vietinis, Oda Nobunaga persikėlė į Dosan pilį, pervadintą |Gifu pilimi ant Ibajos kalno, kuris pervadintas Kinkos kalnu.

Gifu ekonomika smarkiai išaugo, nes buvo Nobunagos imperijos centras. Be to jis įkūrė laisvą turgų Rakuichi Rakuza (楽市楽座) savo piliečiams, kad kovotų su apylinkės šventyklų prekybos monopoliu. Portugalas jėzuitas Louis Frois, aplankęs Gifu, pavadino miestą „judriu Babilonu“.

Edo laikotarpiu Gifu toliau augo nutiesus Nakasendō, vieną iš penkių pagrindinių Tokugavų kelių. Pats kelias nėjo per Gifu, bet pašto stotys Kanō-džuku ir Gōdo-džuku buvo greta ir vėliau buvo prijungtos prie Gifu miesto.

Meidži laikotarpiu Gifu oficialiai tapo miestu 1889 m. liepos 1 d. Tada jame gyveno 25 750 žmonių, o plotas buvo 10 km². Po dvejų metų įvyko 1891 m. spalio 28 d. įvyko Mino–Ovari žemės drebėjimas. Po jo sudegė 37% miesto, žuvo 245 žmonės, sužeista 1260 sužeista. Visai sugriuvo 3993 pastatai. Gifu pirmasis Japonijos miestas, pastatęs Žemės drebėjimo atminimo salę. Kiekvieno mėnesio 28 dieną čia vyksta aukų atminimo ceremonija. Nuo žemės drebėjimo Gifu atsigavo tik Meidži laikotarpio pabaigoje.

1940 m. prie Gifu buvo prijungtas buvęs Kanō-džuku. Tai padidino miesto plotą ir sustiprino pramonę. Kadangi kaimyninis miestas Kakamigahara buvo Japonijos aeronautikos centras, Gifu Antro pasaulinio karo metu buvo svarbus pramonės centras. JAV oro pajėgos dažnai jį bombardavo. Didžiausias antpuolis buvo 1945 m. liepos 9 d. Gifu reidas, kurio metu žuvo 863 žmonės. Šis įvykis atmenamas kiekvienoje miesto šventykloje skambinant taikos varpu liepos 9 d.

1976 m. rugsėjo 12 d. Gifu nusiaubė taifūnas Fran, nužudęs 5 žmones, paveikęs 40 tūkst. šeimų. Gifu atsigavo, pramonė vystėsi ir 1996 m. centinė valdžia suteikė Gifu šerdies miesto titulą. Tokiu būdu Gifu gavo daugiau teisių. Kadangi mieste mados industrija patyrė nuosmukį, jis bandė persiorientuoti į gamybą. Statybų bumas, privačių ir viešų interesų derinimas jose padėjo atsigauti miesto ekonomikai.