Gerulių (Stakliškės) piliakalnis
| Gerulių (Stakliškės) piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gerulių (Stakliškės) piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Prienų rajonas | ||
| Seniūnija | Stakliškių seniūnija | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 13 x 7 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmetis m.e. | ||
| Žvalgytas | 1971 | ||
| Tirtas | 1988 m. | ||
Gerulių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis (A168KP) ir gyvenvietė (A168K2P) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo (Stakliškių seniūnija) šiaurės rytų pakraštyje, Verknės intako Obelties dešiniajame krante.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnį iš vakarų ir šiaurės vakarų juosia upelio slėnis, iš šiaurės ir šiaurės rytų supa dauba, iš pietų ir rytų prieina gretima aukštuma. Jį nuo aukštumos skiria platus, iki 2 m gylio griovys. Šlaitai nuo slėnio statūs, daugiau, kaip 10 m aukščio. Aikštelė trikampė, 13 x 7 m dydžio, su ryškiu kultūriniu sluoksniu, apjuosta 1–7 m aukščio pylimu. Kalva apaugusi medžiais. Piliakalnio pietinėje ir pietryčių papėdėje yra gyvenvietės liekanų.
Tyrimai redaguoti
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1988 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos. -0,9 km į vakarus nuo piliakalnio yra Gerulių pilkapynas.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Paukščių piliakalniai 14 km | Medžionių piliakalnis 14 km Pieštuvėnų piliakalnis 10 km |
Stakliškių piliakalnis 7 km Napoleono kepurė 6 km |
| |||||||
| Šilėnų (Jieznas) piliakalnis 11 km Naravų piliakalnis 21 km |
|
Mirgelių piliakalnis 18 km | |||||||||
| Kružiūnų piliakalnis 11 km Gerulių (Alytus) piliakalnis 3 km |
Daugų piliakalnis 23 km | Voniškių piliakalnis 27 km Pivašiūnų piliakalnis 10 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algimantas Merkevičius. Gerulių (Stakliškės) piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 613 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.