Gerklos (lot. larynx) – priekinėje kaklo srityje esantis neporinis 3,5–4,5 cm ilgio vamzdelis, jungiantis ryklę su gerkle. Gerklos be kvėpavimo funkcijos, atlieka ir balso produkavimo funkciją – jose yra balso aparatas. Jų griaučiai – kremzlės, kurias jungia raiščiai ir sąnariai.

Gerklų kremzlės ir jungtys, užpakalinis vaizdas
Gerklų kremzlės ir jungtys, priekinis vaizdas

Gerklos panašios į piltuvėlį, kurio sienelės sudarytos iš kelių kremzlių. Šios viena su kita sujungtos raumenimis ir raiščiais. Pro gerklas eina tik oras. Į jas negali patekti maistas, nes ryjant įėjimą į gerklas uždaro antgerklis, ir maistas pakliūva tik į stemplę. Valgant nereikėtų kalbėti, nes antgerklis nevisiškai uždaro įėjimą į gerklas, ir ryjamas maistas gali pakliūti į kvėpavimo takus – žmogus užspringsta. Kosulys (staigus ir smarkus oro iškvėpimas pro burną) padeda pašalinti svetimkūnius iš apatinių kvėpavimo takų.

Tarp gerklų kremzlių yra raumenys, kurie judina kremzles viena kitos atžvilgiu. Priekiniame kaklo paviršiuje, ypač vyrų, matyti iškyšulys, vadinamas Adomo obuoliu (prominentia larynqea). Gerklos prasideda IV kaklo slankstelio lygyje ir tęsiasi žemyn, per 3 slankstelius. Taigi ties VI kaklo slanksteliu gerklos betarpiškai pereina į gerklę. Jos yra žemiau poliežuvinio kaulo, simetriškoje sagitalinėje plokštumoje. Užpakalyje gerklų yra ryklė ir pradinė stemplės dalis, o iš šonų stambios kaklo kraujagyslės ir nervai.

Iš priekio gerklas dengia kaklo oda, poodinis kaklo raumuo ir raumenys, esantieji žemiau poliežuvinio kaulo. Gerklos yra įsuptos į priešgerklinę kaklo fasciją. Jos puriuoju jungiamuoju audiniu suaugusios su aplinkiniais organais ir todėl gana paslankios. Juda ryjant, kvėpuojant ir judinant galvą bei kaklą.


   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Gerklų kremzlės ir jungtys redaguoti

Gerklų kremzlės: porinės ir neporinės, žiedinė kremzlė (cartilago cricoidea), skydinė kremzlė (cartilago thyroidea), antgerklis (epiglottis), vedeginės kremzlės (cartilagines arytenoideae), pleištinės kremzlės, gerklų jungtys. Dvi didžiausias gerklų kremzles jungia žiedinis skydo raištis. Jis prasideda nuo žiedinės kremzlės viršutinio krašto lateralinės pusės ir diverguodamas į priekį, medialinę pusę ir į užpakalį, prisitvirtina prie skydinės kremzlės vidinio paviršiaus įdubimo, esančio tarp abiejų plokštelių, prie vedeginės kremzlės balsinės ataugos ir prie užpakalinio skydinės kremzlės krašto. Šis raištis dar vadinamas elastiniu konusu, nes į viršų eidamas siaurėja.

Į medialinę pusę ir į viršų atsisukęs raiščio kraštas yra sustorėjęs. Sustorėjusių skaidulų pluoštas, esantis tarp vedeginės kremzlės balsinės ataugos ir skydinės kremzlės vidinio paviršiaus (paveikslas) yra balso styga (ligamentum vocale). Balso stygos yra tarpslankstelinės kremzlės, esančios tarp IV ir V slankstelio. Jų ilgis nevienodas: moterų – 15–18 mm, vyrų – 24 mm.

Skersai gerklų susiformavusios dvi balso stygos, tarp kurių yra balso plyšys. Stygas sudaro tam tikros gerklų gleivinės klostės, kurių tempimas keičiasi susitraukiant ar atsipalaiduojant prie jų prisitvirtinusiems raumenims. Keičiantis balso stygų įtempimui, praplatėja arba susiaurėja ir balso plyšys. Kai žmogus tyli, balso stygos būna nutolusios viena nuo kitos ir balso plyšys būna panašus į lygiašonį trikampį. Kalbant jos šiek tiek susiglaudžia. Iškvepiamas oras spaudžia klostes, ir jos pradeda virpėti. Taip susidaro garsas. Kuo dažniau virpa balso stygos, tuo aukštesnis būna balsas. Moterų balso stygos trumpesnės negu vyrų, todėl ir virpėjimo dažnis būna didesnis, o balsas aukštesnis. Žmogui, kitaip negu gyvūnams, būdinga artikuliuota kalba. Mūsų kalbos garsai susiję ne tik su balso stygų virpėjimu, bet ir su liežuvio, dantų, lūpų, abiejų žandikaulių padėtimi kalbant. Tik dėl jų mes galime tarti artikuliuotus garsus. Balso stygas reikia saugoti. Rėkiant, per daug garsiai kalbant balso stygos pertempiamos arba net sužalojamos. Dėl to balsas gali užkimti, tapti duslus ir net visiškai dingti. Balso stygas taip pat veikia rūkymas ir alkoholis, dažni kvėpavimo takų uždegimai. Virš balso stygų yra prieangio raiščiai. Žiedinę kremzlę su rykle jungia žiedinis ryklės raištis, lig. cricopharyngeum. Apačioje gerklos pasibaigia žiediniu gerklės raiščiu,– lig. cricotracheale, kuris suriša žiedinę kremzlę su pirmuoju gerklės pusžiedžiu. Tarp skydinės ir žiedinės kremzlių yra sąnarys, kurį sudaro apatiniai skydinės kremzlės ragai ir žiedinės kremzlės skydiniai sąnariniai paviršiai. Žiedinis skydo sąnarys, aiticulatio cricothyroidea, yra derintinis. Per šį sąnarį skydinė kremzlė juda apie horizontalią ašį, priekyje suartėdama su žiedine kremzle arba nutoldama nuo jos. Tuo pačiu didėja arba mažėja atstumas tarp skydinės ir vedeginės kremzlių ir tarp jų esanti balso styga įsitempia ar atsipalaiduoja.

Kitas svarbus sąnarys yra tarp vedeginių kremzlių ir žiedinės kremzlės, būtent žiedinis vedegos sąnarys. Jį sudaro vedeginės kremzlės apačioje esantis sąnarinis laukelis ir viršutinio žiedinės kremzlės krašto analogiškas paviršius. Šis sąnarys vienaašis. Vienintelė jo ašis yra vertikali, apie ją juda vedeginė kremzlė, galinti balsinę ataugą pasukti į vidų ir išorę. Be šito judesio, vedeginės kremzlės gali nežymiai slysti sąnariniais paviršiais ir dėl to suartėti arba nutolti viena nuo kitos. Dėl šių vedeginės kremzlės judesių balso plyšys gali susiaurėti ir praplatėti.

Ragelinės kremzlės su vedeginėmis kremzlėmis susijungia kremzlinės sąaugos jungtimi.

Raumenys redaguoti

 
Gerklos ir jų raumenys
Eil.Nr. Pavadinimas lotynų kalba Pavadinimas lietuvių kalba Paaiškinimas
1 Epiglottis Antgerklis Plona lapo pavidalo elastinės kremzlės plokštelė
2 Cartilago cuneiforme Pleištinė kremzlė Išsidėsčiusios virš ragelinių kremzlių vedeginėse antgerklio klostėse, kur matomos kaip nedideli iškilimai. 
3 Cartilago corniculata Ragelinė kremzlė Išsidėsčiusi  vedeginių kremzlių viršūnėse, prisijungusios sinchondrozės tipo jungtimi
4 M.Arytenoideys transversus et

obliquus

Skersiniai ir įstrižiniai vedegos

raumenys

Susitraukdami suartina vedegines kremzles, visas balso plyšys tolygiai susiaurėja- veikia kartu raumenys vienodai
5 M. Cricoarytenoideus posterior Užpakalinis žiedinis vedegos

raumuo

Vienintelis raumuo plečiantis balso plyšį. Balso plyšys tampa netaisyklingo rombo formos, priekinė rombo dalis yra ilgesnė, užpakalinė trumpesnė
6 Cartilago cricoidea Žiedinė kremzlė Neporinė kremzlė, kuri sudaro gerklų pamatą
7 Trachea Trachėja Apatinių kvėpavimo takų dalis, kuri praleidžia orą į hilfus.

Gerklų raumenys - tai raumenys, reguliuojantys balso stygų įtempimo dydį ir balso plyšio formą. Skersaruožiai raumenys skirstomi į griaučių ir savuosius. Be to, dar yra apatinių poliežuvinių raumenų grupei priklausantys griaučių raumenys, kurie jungia gerklas su aplinkiniais kaulais – viršuje su poliežuviniu kaulu ir apačioje su krūtinkauliu. Gerklų savuosius raumenys galima skirstyti į išorinius ir vidinius, bet išorinių grupei priklauso tik vienas žiedinis skydo raumuo, kuris inervuojamas kitos klajoklio nervo šakos negu kiti raumenys. Kartais dar raumenys grupuojami pagal funkciją: plečiantys ar siaurinantys balso plyšį; įtempiantys ar atpalaiduojantys balso stygas; judinantys antgerklį. Vieni yra svarbesni kvėpavimo, kiti – balso fukncijai.

Griaučių raumenys: redaguoti

  • Krūtininis skydo raumuo (musculus sternothyroideus)
  • Skydinis poliežuvinis raumuo (musculus thyrohyoideus)

Savieji raumenys: redaguoti

Vidiniai: redaguoti

  • Užpakalinis žiedinis vedegos raumuo, m. Cricoarytenoideus posterior, prasideda plačiai nuo žiedinės kremzlės plokštelės užpakalinio paviršiaus (dengia jį beveik visą), nuo abipus vidurinės keterėlės esančių įdubimų, vadinamų plokštelės duobutėmis, foveolae laminae. Skaidulos konverguodamos eina į viršų ir į šoninę pusę, prisitvirtina prie vedeginės kremzlės raumeninės ataugos. Susitraukdamas raumuo traukia raumeninę ataugą atgal ir į vidinę pusę, tokiu būdu jis suka vedegines kremzles apie vertikalinę ašį taip, kad tolsta viena nuo kitos balso ataugos, platėja balso plyšys, kiek įsitempia balso raiščiai. Tai vienintelis raumuo, plečiantis balso plyšį. Balso plyšys tampa netaisyklingo rombo formos, priekinė rombo dalis yra ilgesnė, užpakalinė – trumpesnė. Kartais pasitaiko nuo šio raumens atskilęs pluoštelis, einantis nuo žiedinės kremzlės viršutinio krašto link skydinės kremzlės apatinio rago, vadinamas raginiu žiedo raumeniu, m.ceratocricoideus.
  • Šoninis žiedinis vedegos raumuo, m. Cricoarytenoideus lateralis, prasideda nuo žiedinės kremzlės lanko šoninio paviršiaus, eina įstrižai į viršų ir atgal, prisitvirtina prie vedeginės kremzlės raumeninės ataugos. Susitraukdamas suka vedegines kremzles priešinga kryptimi negu užpakalinis žiedinis vedegos raumuo – traukia raumenines ataugas į priekį ir žemyn, tada balso plyšys siaurėja, stygos kiek atsipalaiduoja – veikia kaip užpakalinio žiedinio vedegos raumens antagonistas. Plyšio forma veikiant šiam raumeniui yra netaisyklinga – priekinė plyšio dalis, esanti tarp stygų, susiaurėja, o užpakalinė plyšio dalis, esanti tarp pačių vedeginių kremzlių vidinių paviršių, lieka platesnio trikampio pavidalo.
  • Skersinis vedegos raumuo, m. Arytenoideus transversus, yra neporinis, sudarytas iš horizontaliai skersine kryptimi einančių skaidulų. Prasideda ir baigiasi prie vedeginių kremzlių užpakalinių paviršių apatinės pusės bei raumeninių ataugų. Savo apatiniu kraštu raumuo liečia žiedinės kremzlės plokštelės viršutinį paviršių. Susitraukdamas suartina vedegines krezmles, visas balso plyšys tolygiai susiaurėja.
  • Įstrižinis vedegos raumuo, m. Arytenoideus obliquus, kaip ir skersinis vedegos raumuo, prasideda nuo vedeginių kremzlių raumeninių ataugų, išsidėsto ant skersinio vedegos raumens užpakalinio paviršiaus, eidamas į viršų ir priešingą pusę kryžiuojasi su kitos pusės bendravardžiu raumeniu, tvirtinasi prie kitos kremzlės viršūnės. Jis yra plonesnis ir siauresnis už skersinį raumenį. Susitraukdamas suartina vedegines krezmles, balso plyšys siaurėja – veikia kartu su skersiniu raumeniu, vienodai. Kartais skersinis ir įstrižinis vedegos raumenys aprašomi kaip vienas vedegos raumuo, m. Arytenoideus, sudarytas iš dviejų dalių – skersinės, pars transvera, ir įstrižinės, pars obliqua
  • Skydinis vedegos raumuo, m. Thyroarytenoideus, yra platus ir plonas, jo skaidulos išsidėsto horizontaliai, strėline kryptimi. Prasideda nuo skydinės kremzlės plokštelės vidinio paviršiaus, eina atgal ir kiek į šoną nuo žiedinio skydo raiščio, prisitvirtina prie vedeginės krezmlės priekinio šoninio paviršiaus trikampėje duobėje, fovea triangularis. Susitraukdamas traukia vedegines kremzles į priekį, taip sutrumpina ir atpalaiduoja balso stygas. 
  • Balsinis raumuo, m. Vocalis, - tai yra vidinė skydinio vedegos raumens dalis, išsidėsčiusi balso klostėje. Prasideda nuo skydinės kremzlės, tvirtinasi prie vedeginės kremzlės balsinės ataugos, pailgosios duobės ir iš dalies prie paties balso raiščio. Atpalaiduoja užpakalinę balso raiščio dalį, priekinė lieka įtempta. 
  • Vedeginis antgerklio raumuo, m. Aryepiglotticus – gali būti suvokiamas kaip įstrižinio vedegos raumens viršutinis tęsinys. Šis raumuo palyginti silpnas. Nuo vedeginės krezmlės viršūnės eina į viršų ir į priekį link antgerklio šonų, sudarydamas gerklų įeigos šoninius kraštus – vedeginę antgerklio klostę, plica aryepiglottica. Susitraukdamas tempia atgal antgerklį, siaurina gerklų įeigą, pavyzdžiui, ryjant.
  • Skydinis antgerklio raumuo, m. Thyroepiglotticus, - tai plonas ir silpnas raumuo, skydinio vedegos raumens dalis, einanti nuo skydinės kremzlės kampo vidinio paviršiaus atgal ir aukštyn prie antgerklio priekinio paviršiaus. Platina gerklų įeigą keldamas antgerklį kalbant, kvėpuojant, kartu paplatina ir gerklų prieangį, todėl dar vadinamas m.dilatator vestibuli laryngis

Išoriniai: redaguoti

  • Žiedinis skydo raumuo, m. Cricothyroideus, - trumpas, stiprus raumuo. Prasideda nuo žiedinės krezmlės lanko priekinės šoninės dalies. Eina atgal ir į viršų, prisitvirtina prie skydinės kremzlės plokštelės apatinio krašto. Susitraukdamas suartina priekyje skydinęir žiedinę kremzles, skydinę krezmlę lenkdamas žemyn ir į priekį, įsitempia balso stygos, nes padidėja atstumas tarp jų pradžios ir pabaigos taškų. Žiedinę kremzlę tuo metu fiksuoja kiti raumenys, pavyzdžiui, žiedinis ryklės raumuo. Skiriamos dvi šio raumens dalys: priekinė tiesioji dalis, pars recta, ir užpakalinė įstrižoji dalis, pars obliqua. Jos skiriasi skaidulų kryptimi. 

Balso aparatas redaguoti

Skiriamos dvi balso raukšlių (plicae vocales) dalys. Užpakalinė yra tarp vedeginių kremzlių – tarpkremzlinė dalis, o priekinė, esanti tarp balso stygų – tarpstyginė dalis. Paskui gleivinė iškloja žemesnę gerklų ertmės dalį ir be ryškių ribų pereina į gerklės gleivinę. Gerklų gleivinėje yra liaukų ir limfoidinio audimo mazgelių.

Įėjimą į gerklas, riboja viršutinis antgerklio kraštas, vedeginės antgerklio raukšlės ir vedeginė įlanka. Pro ją patenkama į gerklų prieangį, kuris tęsiasi iki prieangio raukšlių. Priekinę jo sieną sudaro antgerklio užpakalinis paviršius. Iš šonų prieangį riboja fibroelastinė plėvė, kuri tęsiasi nuo vedeginių antgerklio raukšlių iki prieangio raukšlės. Užpakalyje yra vedeginių kremzlių viršūnės.

Žemiau gerklų prieangio ertmė susiaurėja, sudarydama balso aparatą. Į jį patenkama per prieangio plyšį, kurį apriboja prieangio raukšlės. Balso aparatą sudaro balso raukšlės ir tarp jų esąs balso plyšys (rima glottidis). Balso plyšys, ramiai kvėpuojant, yra smailo trikampio formos, kalbant susiglaudžia ir išsiplečia tik styginė plyšio dalis, o tarpkremzlinė lieka dar mažesnės trikampio formos. Kiekvienoje gerklų pusėje, tarp prieangio ir balso raukšlės, yra nedidelė plyšio formos kišenė, kuri vadinama gerklų skilveliu. Už balso plyšio gerklų ertmė praplatėja; tai apatinė dalis, kuri betarpiškai pereina į gerklę.

Gerklų gyslos ir nervai redaguoti

Gerklas maitina viršutinė ir apatinė gerklų arterijos – viršutinės ir apatinės skydo arterijų šakos. Veninis kraujas iš gerklų nuteka per bendravardes arterijų venas į venae brachiocephalicae.

Limfa nuteka į nodi lymphatici cervicales anteriores profundes.

Juntamąsias, motorines, somatines ir parasimpatines skaidulas gerklos gauna iš klajoklio nervo per m. laryngeus superior et inferior. Simpatinės skaidulos ateina iš simpatinio kamieno.


 

Nuorodos redaguoti

G. Česnys, J.Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelienė, J.Žukienė „Žmogaus anatomija 1 dalis”