Geometrinė progresija

Geometrinė progresija – skaičių seka, kurioje kiekvienas narys pradedant antruoju gaunamas padauginus ankstesnįjį iš pastovaus skaičiaus (koeficiento, dar vadinamo geometrinės progresijos vardikliu), kuris nėra lygus nuliui.[1]

Diagrama, iliustruojanti tris geometrines progresijas, turinčias 6 narius. Pirmasis narys yra vienetas, o brūkšninė linija yra kiekvienos progresijos begalinės skaičių sekos sumos rezultatas, skaičius, prie kurio seka amžinai artės, bet niekada nepasieks. Atitinkamos sekų sumos yra 2, 3/2 ir 4/3.

Skirtingai nei aritmetinės progresijos, geometrinės progresijos augimas arba mažėjimas yra eksponentinis, o ne tiesinis.

Apibrėžimas redaguoti

Skaičių seka   vadinama geometrine progresija, jei tam tikram skaičiui   tenkinama ši sąlyga:

 

Skaičius   vadinamas geometrinės sekos vardikliu  .

Jeigu yra žinomas pirmasis progresijos narys a=a1 ir vardiklis q, tada n-asis narys gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:

 

Priklausomai nuo vardiklio reikšmės, sekos riba skiriasi:

  • Jei 0 < q < 1, seka artėja į 0
  • Jei q = 1, sekos riba yra a (visi sekos nariai yra lygūs)
  • Jei q > 1, seka artėja į begalybę
  • Jei 0 > q > −1, seka artėja į 0. Šiuo atveju yra du posekiai (teigiamų ir neigiamų narių), artėjantys į 0
  • Jei q = −1, egzistuoja du posekiai, kurių vieno riba a, kito −a
  • Jei q < −1, egzistuoja du posekiai, kurių vieno riba yra   (begalybė), kito − 

Geometrinė progresija, kurios vardiklio modulis q yra mažesnis už vienetą vadinama nykstamąja geometrine progresija.[2]

Pavyzdžiai redaguoti

  • Seka   yra geometrinė seka su vardikliu  
  • Seka   yra geometrinė seka su vardikliu  
  • Seka   yra geometrinė seka su vardikliu  

Savybės redaguoti

Geometrinės progresijos charakteringoji savybė – seka su teigiamaisiais nariais yra geometrinė progresija tada ir tik tada, kai bet kuris jos narys, išskyrus pirmąjį (ir paskutinįjį, kai progresija yra baigtinė), yra lygus gretimų narių geometriniam vidurkiui.[3]

 

Geometrinės progresijos narių suma redaguoti

Geometrinės progresijos baigtinio n narių skaičiaus suma yra:

 .

Begalinės mažėjančios geometrinės progresijos narių suma ( | q | < 1 ! ) yra:

 .

Istorija redaguoti

Vienintelis žinomas geometrinės progresijos įrašas iš Babilono matematikos laikų yra įspaustas molio lentelėje, šios progresijos pagrindas – 3, o vardiklis 1/2.[4]

Euklido Pradmenų (apie 300 m. pr. m. e.) VIII ir IX knygose yra analizuojamos geometrinės progresijos ir pateikiamos jų savybės.[5]

Šaltiniai redaguoti

  1. Geometrinė progresija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-07).
  2. Autorių kolektyvas. Matematika. Vadovėlis XI klasei ir gimnazijų III klasei II dalis. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 104 p. ISBN 5-430-03784-2
  3. Vidmantas Pekarskas. Matematika: kurso kartojimo medžiaga. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 99 p. ISBN 5-430-03932-2
  4. Friberg, Jöran (2007). „MS 3047: An Old Sumerian Metro-Mathematical Table Text“. In Friberg, Jöran (red.). A remarkable collection of Babylonian mathematical texts. Sources and Studies in the History of Mathematics and Physical Sciences. New York: Springer. pp. 150–153. doi:10.1007/978-0-387-48977-3. ISBN 978-0-387-34543-7. MR 2333050.
  5. Heath, Thomas L. (1956). The Thirteen Books of Euclid's Elements (2nd ed. [Facsimile. Original publication: Cambridge University Press, 1925] leid.). New York: Dover Publications.