Genų dreifas – atsitiktinis statistinio pobūdžio genų dažnių kitimas populiacijoje. Dėl genų dreifo kai kurie aleliai gali visai išnykti, taigi dėl genų dreifo mažėja genetinė įvairovė. Mokslininkai nesutaria dėl šio reiškinio svarbos evoliucijai. Genų dreifas svarbesnis mažose populiacijose, o didesnėse jo galima nepaisyti.

Skirtingai nuo gamtinės atrankos, genų dreifas ne visada padeda įsitvirtinti adaptyviausiems požymiams – jo pasekmės populiacijai gali būti tiek naudingos, tiek žalingos, tiek neutralios. Taip yra todėl, kad individo reprodukcinę sėkmę dažnai lemia atsitiktinumai, nesusiję su jo prisitaikymu prie aplinkos.

Žodis „dreifas“ gali būti apgaulingas dėl savo reikšmės, tačiau genetinis dreifas yra neturintis krypties dreifas.[1]

Tačiau tuo pačiu, genų dreifas tam tikro alelio dažnio atžvilgiu yra kryptingas - galiausiai alelis yra arba fiksuojamas populiacijoje, arba eliminuojamas iš jos.

Šaltiniai redaguoti

  1. Mark Ridley. Evolution. Wiley, 2003, 138 p. ISBN 978-1-4051-0345-9.