Geltonakis pingvinas
| Megadyptes antipodes |
|---|
 Geltonakis pingvinas (Megadyptes antipodes) |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Megadyptes antipodes Hombron & Jacquinot, 1841 |
Geltonakis pingvinas (Megadyptes antipodes) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Viena iš rečiausių pasaulio pingvinų rūšių. Porūšių nėra.
Paplitimas ir biotopas redaguoti
Endeminiai Naujosios Zelandijos paukščiai. Paplitę rytiniame Pietų salos krante, Otago pusiasalyje, Stiuarto, Kempbelo, ir Oklendo salose. Veisiasi miškuose ar krūmynuose, kur gausu uolų, medžių išvartų. Populiacijoje apie 3 400 suaugusių individų.
Išvaizda redaguoti
Stambus paukštis: kūno ilgis 56 – 78 cm, o svoris – 4,2 – 8,5 kg. patinai yra stambesni už pateles. Gelsvų plunksnų juosta eina per viršugalvį. Jaunikliai tokios juostos neturi. Kaktą, smakrą ir skruostus dengia juodos ir gelsvos plunksnos. Sprandas šviesiai rudos spalvos. Nugara ir uodega pilkai melsvos spalvos. Išorinė sparnų pusė yra juoda, o vidinė – balta. Pilvas baltas. Aplink akis geltonos, plikos odos žiedeliai. Akys geltonos. Ilgas, plonas snapas yra raudonai rudos spalvos. Pėdų priekinė pusė rožinė, o užpakalinė – juodai ruda.
Elgsena redaguoti
Nėra socialūs, stengiasi išvengti susitikimo ir su savo gentainiais ir su žmogumi. Poros vieni kitiems snapais rankioja parazitus iš kaklo ir galvos srities, nes patys to negali padaryti. Balsas – aukštas, virpantis bliovimas.
Mityba redaguoti
Medžioja sekliuose pakrantės vandenyse, 2 -25 km atstumu nuo kranto. Plaukia 6 km/h greičiu. Paneria į 40 – 120 m gylį. Panėrę išbūna 2 – 4 min. Per dieną paneria iki 200 kartų[2]. Pagrindinę maisto raciono dalį sudaro iki 25 cm ilgio žuvys[3]. Taip pat minta kalmarais ir vėžiagyviais.
Dauginimasis redaguoti
Veistis pradeda nuo 3 metų amžiaus. Monogamai. Žuvus partneriui ieško naujo. Paukščių tuoktuvės prasideda rugpjūčio mėnesį. Lizdavietės yra tankia žole apaugusiose vietose. Lizdavietės teritoriją saugo ir gina nuo kitų gentainių. Lizdą krauna abu partneriai. Lizdas seklus, išklotas šakelėmis, lapais, žole. Kiaušinius deda rugsėjo – spalio mėnesiais. Dėtyje du kiaušiniai. Peri abu tėvai. Inkubacija trunka nuo 39 iki 51 dienos. Lizde jaunikliai maitinami apie 106 dienas[4]. Pirmas šešias savaites vienas iš tėvų saugo lizdą, kitas rūpinasi maistu. Vėliau abu tėvai medžioja, o jaunikliai laukia lizde. Jauniklius maitina atrydami skrandžio turinį. Pirmieji jauniklių pūkai yra tamsiai rudi, o antrieji pilkai rudi.
Jaunikliams apsiplunksnavus suaugę ruošiasi šėrimuisi. Mėnesį maitinasi ir priauga 2 – 3 kg svorio. Tris savaites šeriasi. Šiuo periodu nesimaitina todėl netenka pusės savo svorio.
Apsauga redaguoti
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis geltonakis pingvinas yra nykstanti rūšis.
Geltonakio pingvino populiacijos mažėjimo priežąstys:
- Dėl žemės ūkio veiklos paukščiai netenka perimviečių, avys ir galvijai sutrypia lizdus.
- Invaziniai gyvūnai: žiurkės, pelės, triušiai, elniai, riestauodegiai posumai, kiaulės, šeškai, šermuonėliai sutrikdė ekologinę pusiausvyrą. Invaziniai plėšrūnai naikina ne tik jauniklius, bet ir besišeriančius suaugusius paukščius.
- Komercinė žūklė. Paukščiai ne tik netenka maisto, bet ir žūna įsipainioję į tinklus.
- Neribojamas turizmas pingvinų veisimosi teritorijose.
- Globalinis atšilimas.
Rūšies apsaugos veiksmai:
- Perimvietėse ribojama žemės ūkio veikla, turizmas.
- Kontroliuojamas plėšrūnų skaičius. Į paplūdimius draudžiama atsivesti šunis.
- Kolonijų monitoringas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Megadyptes antipodes“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Viskas apie pingvinus :Megadyptes antipodes“. Pingvinų išsaugojimo organizacija. anglų k.
- ↑ „Megadyptes antipodes“. Photovolcanica anglų k.
- ↑ „Faktai apie pingvinus: Geltonakis pingvinas“. Global Penguin Society anglų k. Suarchyvuotas originalas 2018-01-23. Nuoroda tikrinta 2017-08-20.