Geliančios skruzdėlės

Geliančiosios skruzdėlės (Myrmicinae) – stambus pošeimis skruzdėlių šeimoje. Jame virš 4,5 tūkst. rūšių ir 1,5 tūkst. porūšių evoliuciniu požiūriu labiausiai išsivysčiusiose grupėse. Tarp jų yra ir primityvių, ir itin specializuotų grupių.

Aprašymas

Geliančiųjų skruzdėlių pagrindiniai požymiai:

• pilvelio stiebelis dvinaris, susidedantis iš Petiole ir Postpetiole narelių; pastarasis aiškiai atskirtas nuo pilvelio;
• turi išsivysčiusį geluonį;
• lėliukės be kokonų.

Klasifikacija

Geliančiųjų skruzdėlių pošeimyje visos rūšys apjungiamos į 160 šeimų po 25–30 tribų įvairiose sistemose. Tai didžiausias skruzdėlių pošeimis. Didžiausios gentys:

• Pheidole – virš 900 rūšių (su porūšiais virš 1000),
• Crematogaster – virš 400 rūšių (su porūšiais iki 900),
• Strumigenys – apie 470 rūšių,
• Tetramorium – virš 400 rūšių.

Pošeimis skirstomas į eilę tribų:

• Agroecomyrmecini,
• Attini,
• Basicerotini,
• Blepharidattini,
• Cataulacini,
• Cephalotini,
• Crematogastrini,
• Dacetonini,
• Formicoxenini,
• Melissotarsini,
• Meranoplini,
• Metaponini,
• Myrmecinini,
• Myrmicariini,
• Myrmicini,
• Ochetomyrmecini,
• Phalacromyrmecini,
• Pheidolini,
• Pheidologetonini,
• Solenopsidini,
• Stegomyrmecini,
• Stenammini,
• Tetramoriini.

Yra gyvenančių ir fosilinių individų genčių, neįtrauktų į tribas dėl taksono nežinomos padėties sistemoje, todėl jų statusas arba neapibrėžtas (Incertae sedis), arba per daug basalinis (ypač fosilijoms).

Lietuvoje

Lietuvoje sutinkamos rūšys:

• Tetramorium,
• Monomorium,
• Rudoji mirmika (Myrmica laevinodis),
• Messor.

Literatūra

• Bolton, B. (1995). A new general catalogue of the ants of the world, Harvard University Press, Cambridge, MA.
• Kugler, C. (1978). A comparative study of the myrmicine sting apparatus (Hymenoptera, Formicidae). // Stud. Ent., 20, 413–548.

Nuorodos

• Myrmicinae evoliuciniai ryšiai
• Myrmicinae pošeimio skruzdėlės (rusų k.)